Lietuvoje – rekordinė statistika

Baltijos regiono verslas pastaruoju metu aktyviai skolinasi investicijoms ir verslo plėtrai. Europos Centrinio Banko (ECB) duomenys rodo, kad naujų verslo paskolų 12 mėn. slankusis vidurkis Baltijos regione siekė 895 mln. eurų ir buvo itin arti istorinio maksimumo – 901 mln. eurų 2023 m. gruodį. Per metus naujų verslo paskolų apimtys Baltijos regione išaugo 12 proc. arba 96 mln. eurų.

Vertinant naujų verslo paskolų dinamiką Baltijos regione, teigiamai išsiskiria Lietuva. Čia naujų verslo paskolų 12 mėn. slankusis vidurkis, ECB duomenimis, gegužę siekė 310 mln. eurų ir buvo rekordinis. Estijoje naujų verslo paskolų duomenys kurį laiką lieka stabilūs, o Latvijoje nuo 2023 m. pradžios fiksuojamas laipsniškas naujų verslo paskolų augimas: 12 mėn. naujų verslo paskolų slankusis vidurkis išaugo 25 proc.

Lietuvos ir Latvijos verslo paskolų augimo dinamika teigiamai koreliuoja su ekonomikos ciklo stiprėjimu. Pirmąjį 2024 m. ketvirtį Lietuvos ir Latvijos BVP metinis augimas siekė atitinkamai 3 ir 0,9 proc., o Estijos ekonomika dar traukėsi 2,1 proc. Tai buvo aštuntas iš eilės metinis Estijos ekonomikos nuosmukis, tačiau jis jau buvo lėčiausias nuo 2023 m. trečio ketvirčio. Estijos ekonomikos ciklą toliau slegia santykinai aukštesnė privataus sektoriaus skola. Eurostato duomenys rodo, kad namų ūkių paskolų įsipareigojimai Estijoje siekia 35 proc. BVP, kai Lietuvoje ir Latvijoje atitinkamai 22 ir 17 proc.

Ypatingas mažmeninės prekybos vaidmuo

Vienas pagrindinių sektorių, stumiančių Baltijos šalių ekonomikas į priekį, yra mažmeninė prekyba, tai yra, vidaus vartojimas. Gerėjanti dinamika šiame sektoriuje yra tiesiogiai susijusi su atsigaunančiais vartotojų lūkesčiais Baltijos regione. Kalbant apie Lietuvą, galima išskirti tai, kad gegužę mažmeninės prekybos apimčių metinis augimas (4,6 proc.) buvo sparčiausias per 2 m., kam esminės įtakos turi išaugęs Lietuvos vartotojų optimizmas bei atsigavusi gyventojų perkamoji galia.

Europos Komisijos duomenys rodo, kad birželį Lietuvos namų ūkių nuomonė apie finansų perspektyvas buvo geriausia nuo 2007 m. pavasario. Panašu, kad Lietuvos gyventojų perkamosios galios atsigavimas pasiekė tokį lygį, kuris jau skatina žmones aktyviau leisti pinigus vartojimui.

Birželį Latvijos gyventojų nuomonė apie finansų perspektyvas pasiekė 2022 m. pradžios lygį, kuris buvo stebimas prieš pat Rusijos karo Ukrainoje pradžią. Vidaus vartojimo stiprėjimo požymiai matosi ir Estijos ekonomikoje: birželį Estijos mažmeninės prekybos verslų optimizmo lygis buvo 1,7 karto didesnis nei prieš metus, o Estijos mažmeninės prekybos atsigavimas jau siekia 3,7 proc.

Mažėjančios bazinės palūkanos augins NT sektoriaus rezultatus

Pirmąjį 2024 m. pusmetį „Citadele“ bankas Baltijos regione aktyviai finansavo ir statybos bei nekilnojamojo turto (NT) sektorius. Iš tiesų, apie gerėjančias šių sektorių perspektyvas indikuoja ir neseniai „Citadele“ banko inicijuota gyventojų apklausa.* Atsigaunant perkamajai galiai bei mažėjant palūkanoms, ganėtinai didelis skaičius, 7 proc. respondentų Baltijos regione, artimiausiu metu planuoja įsigyti būstą.

Kalbant apie palūkanų aspektą, rinkos prognozuoja, kad ECB šiemet palūkanas dar sumažins rugsėjį (79 proc. tikimybė) ir gruodį (80 proc. tikimybė). „Citadele“ banko klientų Lietuvoje vidutinė būsto paskolos įmoka šiuo metu siekia 688 eurus. Skaičiuojame, kad kiekvienas 25 bazinių punktų palūkanų euro zonoje sumažinimas vidutinę būsto paskolų įmoką sumažina apie 40 eurų. Taigi, tolesnis bazinių palūkanų mažėjimas, atsigavusi gyventojų perkamoji galia ir vystytojų siekiai pritraukti klientus į NT rinką, tikėtina, skatins Baltijos šalių NT bendrovių aktyvumą verslo paskolų rinkoje.

* „Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2024 metų gegužę. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.