Tai kaipgi mums sekasi? O sekasi, deja, prastai.
Kuriame strategijas, dirbame be poilsio, patys važiuojame į B2B susitikimus ir kviečiame užsieniečius atvykti, bendradarbiaujame su skirtingomis institucijomis. Tačiau sudėtinga kurti strategiją ir skatinti ne tik piligrimystę, bet ir turizmą, kuomet vien per Šilines – tai yra per 8 dienas – Šiluvoje VĖL DINGSTA ELEKTRA.
Šiandien ji dingo tik dalyje Šiluvos. Kol kas. Nes lietutis tik vos krapnoja.
Kas žingsnis – po gedimą: elektros nelieka vos palijus Šiluvos kasdienybė pastaruoju metu primena išgyvenimo dramą:
- Rugsėjo 10 d.: palijo, elektra dingo visoje Šiluvoje.
- Rugsėjo 5 d.: scenarijus identiškas.
- Rugpjūčio mėn.: po garsiosios audros šviesos neturėjome tikrai ne vieną dieną.
Ar įmanoma dirbti tokiomis sąlygomis svetingumo sektoriuje? Absoliučiai neįmanoma. Mat su elektra kartu dingsta ir vanduo.
Užsienio svečių reakcija: „Čia karas?“
Kuomet piligrimų namai buvo pilni svečių, tarp kurių – ir lankytojai iš JAV, dingus elektrai jiems padavėme žvakutes ir buteliukus vandens. Svečiai suglumo. Paklausė: „Ar čia kažkas jau vyksta? Dronai? Karas?“
Ne, atsakome, mes Šiluvos šventovėje tiesiog taip lietų pasitinkam. Be elektros.
Kadangi Šiluvoje ne tik dirbu, bet ir gyvenu, galiu patikslinti: čia tiek dirbti, tiek gyventi tampa labai sudėtinga. Pavyzdžiui, Kastyčio kompiuterio baterija jau tiesiog sugedo dėl nuolatinių elektros šuolių ir trukinėjimų. Kuomet valstybė nelinkusi padėti, būtų smagu, kad bent negriautų. Bet panašu, jog ir tai yra per sudėtinga užduotis.
Adoracija prie žvakių šviesos
Tai kaip situacija atrodo dabar? Kol kas piligrimų centre ir aikštėje elektra yra. Svarbiausia, kad net ir jai dingus Šilinės nenutrūko ir nenutruks. Adoravome prie žvakių šviesos, vandens atsargas ruošiame buteliukuose.
O mes, vietiniai? Kenčiam. Kas daugiau belieka.
P. S. Mielai prie šio teksto pažymėčiau (pritaginčiau) ESO, nes jau nuvargau skambinti ir registruoti gedimus, bet sistema man to padaryti neleidžia. Tad lai tai būna balsas socialinių tinklų ir interneto tyruose.
Silvija Čižaitė-Rudokienė Facebook
