Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės, pacientai, auginantys namie gyvūnus, dažniausiai pagalbos vaistinėje kreipiasi dėl dviejų priežasčių – arba kas nors iš šeimos narių yra galimai alergiškas augintiniui, arba įtaria, kad šeimos narys, dažniausiai vaikas, turi kirminų.

Problemos, susijusios su kirmėlinėmis ligomis, aktualios pavasariop, orui šiltėjant ir augintiniams daugiau praleidžiant laiko lauke, bei rudeniop, vaikams grįžus iš stovyklų, kaimų ir sodų, kur dažniausiai pasitaiko kontakto su laukinėmis ar svetimomis katėmis, šunimis, smėliu, dirvožemiu.

„Naminiai gyvūnai su šeimininkais gali „pasidalinti“ parazitais kontakto metu. Dažniausiai kirminus pasigauna vaikai, dėl neplaunamų ar netinkamai plaunamų rankų. Todėl norėtųsi pabrėžti, kad problema ne patys augintiniai ar dirvožemis, kuris gali sąlygoti užsikrėtimą parazitais, bet vaiko ugdymas apie higieną. Dažnai tenka matyti, kad vaikus bandoma apsaugoti nuo visko, neleidžiant niekur liestis, žaisti su smėliu ir panašiai. Vis tik su pasauliu vaikai susipažįsta per lytėjimą, tik svarbu po to tinkamai nusiplauti rankas“, – sako vaistininkė.

Didžiausia tikimybė užsikrėsti kirmėlinėmis ligomis – tvarkant augintinių tuštinimosi dėžutes, renkant fekalijas. Po šių darbų ar pažaidus su augintiniu, rankas būtina nusiplauti ir tik tada liesti veidą, valgyti ar gerti. Be rankų plovimo svarbi ir nagų priežiūra. Nagai visada turėtų būti trumpai kerpami, kadangi daug nešvarumų kaupiasi panagėse. Vaistininkė primena, kad augintiniai taip pat neturėtų miegoti lovose kartu su šeimininkais.

Žarnyno parazitais taip pat galima užsikrėsti valgant neplautas daržoves ar vaisius, termiškai neapdorotus ar per mažai apdorotus žuvies, mėsos patiekalus. Jei nenuplautą peilį ar pjaustymo lentelę naudosime daržovėms, prieš tai panaudoję mėsai ar žuviai smulkinti – užsikrėtimas parazitais taip pat galimas.

Kada vartoti vaistus profilaktiškai?

Paklausta, ar norint išvengti problemų, priemones nuo žarnyno parazitų vertėtų profilaktiškai vartoti visi namų ūkio gyventojai, vaistininkė sako, kad vieningos nuomonės nėra, tačiau dažniausiai rekomenduojama antihelmintinių vaistų skirti vaikams ir rizikos grupėje esantiems suaugusiems, pavyzdžiui, nėščiosioms.

„Tačiau jei vienas šeimos narys jau turi kirminų, ši diagnozė yra patvirtinta, tuomet vaistai profilaktiškai rekomenduojami visai šeimai, nes yra didelė tikimybė, kad gali būti užsikrėtę ir kiti. Tokiu atveju taip pat itin svarbu griežtai laikytis higienos reikalavimų“, – sako ji.

Pacientai vaistinėse gali rasti receptinių ir nereceptinių vaistų parazitams naikinti, jie būna tablečių arba sirupo formos. Vaistai skirti vaikams nuo 2 metų ir suaugusiems. Jei preparato reikia jaunesnio amžiaus vaikui, dėl jo vartojimo būtina pasitarti su šeimos gydytoju.

Antihelmintiniai vaistai paralyžiuoja parazitus, kurie su išmatomis yra pašalinami iš organizmo. Preparatai veikia tik kirminus, kiaušinėlių neveikia, todėl po dviejų savaičių rekomenduojama vaistą pakartoti.

„Yra ir augalinių profilaktinių priemonių. Viena iš vaistažolių, puikiai tinkanti prie žarnyno negalavimų bei turinti priešparazitinį poveikį yra kartieji kiečiai, daugeliui žinomi kaip pelynai. Juodųjų riešutų preparatai taip pat skiriamas žarnyno valymui nuo parazitų. Dažniausiai jie būna kapsulių pavidalo, vieni arba kombinuoti su karčiaisiais kiečiais, gvazdikėliais. Tiesa, vartojami didelėmis dozėmis ir ilgą laiką juodųjų riešutų preparatai gali sukelti virškinamojo trakto diskomfortą, vidurių užkietėjimą, alergines reakcijas“, – atkreipia dėmesį G. Tautkevičienė.

Ji primena, kad tiek turint, tiek neturint parazitų svarbu nesikasyti išangės srityje. Parazitų patelės nakties metu aplink išangę padeda kiaušinėlius, kurie ir gali sukelti niežulį. Kasymosi metu dalis jų gali likti panagėse ir vėliau pasklisti namų aplinkoje.

Priklauso nuo augintinio laikymo sąlygų

Norint išvengti užsikrėtimo žarnyno parazitais, labai svarbu nepamiršti reguliariai nukirminti ir augintinio. Internetinės gyvūnų prekių parduotuvės Mumbo.lt veterinarijos gydytoja Laura Adomavičienė sako, kad naminių gyvūnų dehelmintizacijos dažnis priklauso nuo jų laikymo sąlygų.

„Jei gyvūnai turi kontaktą su vaikais arba senyvo amžiaus šeimos nariais, jei sumedžioja sau grobį, ėda žalią, termiškai neapdorotą mėsą, būna lauke palaidi ir be priežiūros, rekomenduojama juos nukirminti kiekvieną mėnesį. Kitu atveju antihelmintikus patartina duodi mažiausiai kas tris mėnesius. Tai padės ir gyvūnui, ir jo šeimininkams išlikti sveikiems“, – sako L. Adomavičienė.

Atliekant dehelmintizacija, visų pirma reikia išsiaiškinti tikslų gyvūno svorį, nes pagal jį dozuojami visi rinkoje esantys preparatai. Šie vaistai augintiniui gali būti nemalonaus skonio, todėl veterinarijos gydytoja rekomenduoja rinktis antihelmintikų tabletes su skoniu (natūralios mėsos, jautienos) arba „maskuoti“ tabletes lengvai nuryjamais maisto produktais.

„Augintinių išrankumo lygis skiriasi. Iš praktikos, situacija būna kur kas sudėtingesnė su katėmis, kurios yra labai išrankios skoniui, o šunys mažiau išrankesni. Išskirtiniais atvejais, kai augintiniai „atsisako“ vartoti tabletes, galima rinktis lašus nuo kirminų, lašinamus ant keteros šunims ir katėms. Tai išeitis atlikti dalinei dehelmintizacijai, nes dauguma rinkoje esančių lašiukų neveikia visų žarnyno kirminų, o tik vieną rūšį – apvaliąsias kirmėles. Todėl visais atvejais, ypač esant didelei užsikrėtimo parazitais rizikai, reikėtų augintiniui sugirdyti plataus spektro antihelmintinę tabletę nuo visų žarnyno kirminų“, – teigia veterinarijos gydytoja.