„Tyrimo rezultatai nustebino, nes šį pavasarį tokį klausimą pasaulinė viešosios nuomonės ir duomenų bendrovė „YouGov“ uždavė britams ir amerikiečiams, ir karo tikimybę kaip didelę įvardijo gerokai daugiau šių šalių gyventojų. „YouGov“ duomenimis, globalaus konflikto per artimiausius 5-10 metų tikisi 53 proc. britų ir net 61 proc. JAV gyventojų“, – dalijosi rinkos tyrimų bendrovės HUBEL direktorė dr. Eleonora Šeimienė.
Pesimistiškiausiai karo klausimu Lietuvoje yra nusiteikę vyresni, 55-64 m. amžiaus žmonės, taip pat Klaipėdos apskrities gyventojai. Pasaulinio karo tikimybę kaip mažą ar labai mažą daugiausia vertina jaunesnės amžiaus grupės: 16-34 ir 45-55 metų, taip pat vilniečiai ir žemesnį nei aukštasis išsilavinimą įgiję respondentai.
Nerimauja ir greičiau susierzina
Tyrimu taip pat buvo aiškinamasi lietuvių psichologinė savijauta. Paaiškėjo, kad nerimas – vienas iš dažniausių psichologinių sunkumų: jį dažnai jaučia 48 proc. respondentų. Šis skaičius kiek sumažėjo lyginant su pačia karo Ukrainoje pradžia, kai nerimą jaučiančių žmonių buvo 51 procentas. Tačiau šiemet reikšmingai daugiau žmonių (49 proc.) prisipažino greitai susierzinantys – užpernai per analogišką tyrimą tokių buvo 43 procentai.
„Mūsų tyrimai rodo, kad žmonių, patiriančių psichologinius sunkumus, Lietuvoje nuolat daugėja. Tai gali lemti išorinės priežastys, tokios kaip karo grėsmė ar ekonomikos sulėtėjimas, ir mūsų įpročiai, pavyzdžiui, didelis socialinių tinklų naudojimas, augantis vienišumas ar mažėjantis vieni kitų palaikymas. Akivaizdu, kad greta vykstantis karas turi didžiulę įtaką psichologinei būsenai, net jei vengiame naujienų ar minčių apie jį“, – sakė Krizių įveikimo centro direktorė Kristina Lymantaitė.
Karas Ukrainoje yra didžiausią nerimą gyventojams kelianti tema: dėl jo nerimauja 35 proc. lietuvių. Dar 31 proc. labiausiai neramina savo ir artimųjų sveikata, 29 proc. – kylančios kainos.
Jauni žmonės nerimauja dėl pinigų
„Analizuojant įvairias žmonių grupes tyrimas atskleidė nemažai skirtumų. Jei nerimaujančių dėl karo Ukrainoje daugiausia tarp vyriausių respondentų (49 proc.), jauniausia 16-24 m. amžiaus grupė daugiau nei kiti nerimauja dėl santaupų neturėjimo (27 proc.) ir alkoholio vartojimo problemų artimoje aplinkoje. Dėl savo ir artimųjų sveikatos labiausiai sunerimusios moterys (40 proc.) ir 55-64 m. amžiaus žmonės (38 proc.)“, – kalbėjo „Norstat“ vyresnioji projektų vadovė Jovita Urbonavičiūtė.
Iš chroniško streso išsikapstyti sunkiau
K. Lymantaitė pabrėžia, kad karas Ukrainoje yra daugybinio poveikio psichologinė krizė – ji lietuvius sukrėtė pirminiu šoku, vėliau paveikė žiniomis apie artimuosius ar pažįstamus, sėdinčius slėptuvėse, tuomet – svarstymais apie išvykimą į užsienį, nuolat matomais reportažais iš karo vietų, dar vėliau – žiniomis apie nepakankamą kitų šalių palaikymą Ukrainos gynėjams.
„Daugybinio poveikio krizės didina patiriamus psichologinius sunkumus, organizmas nespėja atsigauti po vieno įvykio ar žinios, o jau randasi kitas. Tai sukelia chronišką stresą, jį patirdami prasčiau miegame, greičiau susierziname, prarandame jausmą, kad patys kontroliuojame savo gyvenimą. Dar viena galima pasekmė – nenoras bendrauti su kitais žmonėmis, nors kaip tik socialiniai ryšiai galėtų padėti išeiti iš pavojaus būsenos, pasijusti saugiau“, – sakė Krizių įveikimo centro vadovė.
Ji pataria psichologinę krizę patiriantiems žmonėms nelaukti ir kreiptis pagalbos – nes tai yra būsena, iš kurios išeiti nepakanka paties joje atsidūrusio žmogaus resursų. Galima kreiptis į savo gydytoją, skambinti pagalbos telefonu linijoms, gauti nemokamas anonimines psichologų – terapeutų konsultacijas Krizių įveikimo centre Vilniuje ir internetu.
Reprezentatyvi kiekybinė Lietuvos gyventojų apklausa internetu atlikta šių metų birželio 6-11 dienomis. Jos metu apklausti 508 žmonės nuo 16 iki 64 m. amžiaus. Lietuvos gyventojų psichologinės būsenos matavimus Krizių įveikimo centras atlieka kartu su partneriais tyrimų bendrovėmis HUBEL, „Norstat“ bei komunikacijos agentūra „Sons&Daughters“.
