„Pasibaigus antrajam Seimo rinkimų turui su kolegomis skaičiavome, kiek unikalių rinkėjų balsavo Pasaulio lietuvių apygardoje. Mūsų turimi duomenys rodo, kad pirmame arba antrame ture Pasaulio lietuvių apygardoje savo balsą atidavė iš viso 37811 rinkėjų ir šis skaičius yra truputį didesnis nei 2020 m. Seimo rinkimuose“, – užsienyje balsavusių rinkėjų statistiką komentavo VRK pirmininkė Lina Petronienė.
Pasak jos, „jeigu Pasaulio rinkimų apygardą 2028 metų Seimo rinkimams formuotume šiuo metu, tokio skaičiaus rinkėjų šiai apygardai sudaryti tikrai užtektų“.
VRK duomenys rodo, kad iš viso balsuoti užsienyje registravosi daugiau kaip 52 tūkstančiai rinkėjų. Jie galėjo rinktis: atvykti į vieną iš 52 Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių gyvai arba balsuoti paštu. Didžioji dauguma Pasaulio lietuvių apygardos rinkėjų rinkosi balsavimo paštu galimybę.
Daugiausiai užsienyje balsavusių rinkėjų savo balsą atidavė Jungtinėje Karalystėje, kur gyvena didžiausia lietuvių diasporos dalis. Čia paštu balsavo daugiau kaip 9,6 tūkst., o ambasadoje – daugiau kaip 1,1 tūkst. rinkėjų.
Norvegijos Karalystėje esanti Lietuvos ambasada sulaukė virš 500 balsuoti atvykusių rinkėjų ir beveik 1,9 tūkst. paštu atkeliavusių vokų su biuleteniais.
Vokietijoje esančioje ambasadoje balsavo per 350 Lietuvos piliečių, dar daugiau kaip 1,7 tūkst. biuletenius atsiuntė paštu.
Į Lietuvos ambasadą Belgijos Karalystėje pilietinės valios išreikšti atvyko virš 800 lietuvių, paštu savo biuletenius atsiuntė dar apie 750 rinkėjų.
Airijos lietuviai ambasadoje Dubline balsavo kiek vangiau, čia sulaukta apie 250 rinkėjų. Tačiau paštu balsavo pakankamai aktyviai ir atsiuntė beveik 1,8 vokų su savo balsais.
Sprendimą dėl Pasaulio lietuvių apygardos sudarymo 2028 m. Seimo rinkimams VRK priims 2027 m. pabaigoje, nes pagal Rinkimų kodeksą ši apygarda sudaroma likus vieneriems metams iki Seimo rinkimų, įvertinus Pasaulio lietuvių apygardoje balsavusių rinkėjų ir bendrą Lietuvos rinkėjų skaičių.
Infografikas
