Baiminasi nepagrįstų baudų

Konkurencijos tarybos atnaujintos gairės verslo asociacijoms išleistos rugpjūčio pabaigoje. Pati institucija aiškina, kad projekte pateikti pagrindiniai konkurencijos teisės reikalavimai ir paaiškinimai bei rekomendacijos asociacijoms bei jų nariams, kaip tarpusavyje bendradarbiaujant ir dalyvaujant teisėkūros procese išvengti konkurencijos ribojimo rizikos. Esą gairės turėtų padėti ir įsivertinti, kokie veiksmai tą riziką kelia.

Tačiau teisininkai atremia tokius argumentus tikindami, kad pagal atnaujintą projektą, Konkurencijos taryba galės baudas asociacijoms dalinti „už nieką“. Pasak teisės firmos „Sorainen“ partnerio, advokato Daivio Švirino, Konkurencijos taryba reikšmingai keičia savo poziciją dėl klaidingos informacijos pateikimo – nebelieka reikalavimo, kad asociacijų siūlymai paveiktų rinką ar apskritai būtų patvirtinti valdžios institucijų.

„Lieka daug neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, jeigu asociacija renka informaciją iš penkių savo narių, o trys iš jų atsiunčia klaidingą informaciją, kas tada baudžiamas? Ar asociacija yra atsakinga už tai, kad kiti nariai pateiktų teisingą informaciją? Be to, įprastai teisės srityse, kurios reguliuoja klaidingos informacijos skleidimą, pavyzdžiui, šmeižtą ar klaidinančią reklamą, yra aiškiai suformuoti kriterijai, kokia informacija yra teisinga. Be to, turi būti pagrįstas neigiamas jos poveikis. Pagal Konkurencijos tarybos atnaujinimus, įmonėms grėstų milžiniškos baudos, jei taryba tam tikrą situaciją interpretuos kaip klaidingą, net jei tai ir neturės jokio poveikio“, – pabrėžia D. Švirinas.

Konkurencijos taryba imsis ne savo funkcijų?

Pasak advokato, Konkurencijos taryba gali imtis reguliuoti procesus ne rinkoje, o teisėkūroje, tikrindama pateiktos informacijos teisingumą, nors tokios funkcijos jai nepriklauso. D. Švirinas nuogąstauja, kad dažnai klausimas, ar pateikti duomenys ir argumentai yra teisingi ar iškraipyti – tėra interpretacijos. Advokatas pateikia pavyzdį, kaip pagal atnaujintas Konkurencijos tarybos gaires, galėtų būti baudžiamos įmonės.

„Pavyzdžiui, valstybė užsimoja įvesti mokestį už plastikinių maišelių naudojimą. Asociacijos nariai pateikia duomenis, kad maišelio savikaina 10 centų, nors iš tiesų ji siekia 2 centus. Pagal Konkurencijos tarybos gaires, tai būtų laikoma draudžiamu susitarimu. Tačiau, kaip iš tikrųjų apskaičiuoti plastikinio maišelio kaštus? Ar reikia pateikti kainą, už kurią prekybos centras įsigyja plastikinį maišelį iš tiekėjo? Bet ar prekybos centras nepatiria kitų kaštų, tokių kaip sandėliavimo, darbuotojų laiko sąnaudų ir pan.? Konkurencijos taryba į šiuos klausimus, skirdama baudas, ko gero, neatsižvelgs“, – samprotauja „Sorainen“ partneris.

Sprendimai abejonių kėlė jau anksčiau

Konkurencijos tarybos sprendimai jau prieš porą metų kėlė ekspertų antakius. 2022 m. vaistinėms ir jų asociacijai buvo skirta rekordinė 72 mln. eurų bauda už bendro pasiūlymo pateikimą Sveikatos apsaugos ministerijai dėl antkainių nustatymo. Pasak D. Švirino, vaistinės buvo nubaustos už unikalų pažeidimą – vaistinių asociacija pateikė hipotetinius skaičiavimus, kokie galėtų būti vaistinės, kuri prekiautų tik kompensuojamais vaistais, kaštai ir pajamos.

„Realybėje tokių vaistinių nėra. Tačiau Konkurencijos taryba tokio modelio pateikimą laikė klaidinančiu, esą ministerija buvo suklaidinta dėl asociacijos narių kaštų. Tačiau siūlymas niekada ir nebuvo pristatytas, kaip atspindintis asociacijos narių kaštus“, – pabrėžia „Sorainen“ ekspertas.

Po atnaujintų gairių tokių atvejų gali tik daugėti. D. Švirinas sako ten įžvelgiantis ir Konkurencijos tarybos nenuoseklumą.

„Vaistinių nutarime taryba akcentavo, kad bendras pasiūlymas turėjo reikšmingą įtaką galutiniam Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimui. O dabar gairėse įtaka išvis nėra minima. Tai reiškia, kad nebūtų svarbu, ar asociacijos pateiktas pasiūlymas buvo priimtas, ar bent rimtai svarstytas. Priėmus gaires, kiltų paradoksali situacija, kai tarybos sprendimai aiškina, kad įtaka yra esminis pažeidimo elementas, o gairėse šis dalykas jau neaptariamas“, – sako advokatas.

Ekspertai pabrėžia, kad Konkurencijos tarybos pozicija dėl pažeidimų traktavimo prieštarauja ne tik konkurencijos teisės principams, tačiau ir kitų Europos Sąjungos valstybių praktikai. Kitose Bendrijos šalyse teisėkūros pasiūlymai nėra laikomi pažeidimais, tai įrodyta ir teismuose.