Kariuomenės piligrimystė Šiluvoje prasidėjo generolo Juozo Žemaičio-Vytauto pagerbimu padedant vainiką prie jo atminimui skirto paminklo-koplytstulpio, o vėliau iškilminga rikiuote atžygiuojant į aikštę, kur drauge su visais melstasi Rožinio malda, kuri krikščioniškoje tradicijoje laikoma vienu svarbiausių, nesyk bevltiškiausiose aplinkybėse gelbėjusiu, vienijusiu ir stiprinusiu mūsų taikos ginklu.

Patarnavimą liturgijoje rengė Lietuvos kariuomenės Generolo Juozo Žemaičio karo akademijos Garbės sargybos kuopos kariai. O jai prasidedant Loretos Dievo Motinos litanijos atliepus su gausiais piligrimais aikštėje bei vėliau liturgijoje giedojo Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“, grojo Sausumos pajėgų orkestras.

Meldžiant Kristaus ramybės

Šiluvos palaimintoje žemėje, kur laisvė buvo išsaugota ir išmelsta per visas okupacijas, tai pabrėždamas Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas sveikino atvykusius į atlaidus Lietuvos kariuomenės vadą generolą Raimundą Vaikšnorą, kariuomenės vadus, generolus, karininkus, puskarininkius, karius, savanorius, partizanus, šaulius, išleistuosius į atsargą, tarnyboje žuvusių ar sužeistų karių artimuosius, Krašto apsaugos sistemos darbuotojus, kunigus karo kapelionus.

Iškilmingoje Eucharistijoje melsta, kad tarnaujantieji mūsų krašto apsaugai patys būtų Kristaus ramybės žmonėmis, o jai vadovavo Lietuvos kariuomenės ordinariato apaštalinis administratorius, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

Evangeliją paskelbė diakonas Nerijus Čapas OFS, tarnaujantis Lietuvos kariuomenės ordinariato Klaipėdos įgulos ir Karinių jūrų pajėgų kapelionatuose.

Atpažinti velnio klastas, melstis ir budėti 

Sakydamas homiliją, arkivyskupas G. Grušas atkreipė dėmesį išmintį, kurią gauname iš Dievo, ir į apaštalą Paulių, kalbantį, jog mes kovojame dvasios kovas prie tamsos jėgas, įsibraunančias į mūsų kasdienybę per nerimą, karus, nesantaiką, neapykantą, pyktį. Ši kova reikalauja dvasinių ginklų: tikėjimo, teisingumo, ryžto kurti taiką, maldos ir budėjimo.

Homilijoje pabrėžta, jog, apaštalo Pauliaus mintimi, turime aiškiai atpažinti ir atsilaikyti prieš velnio puolimus. Pasak Lietuvos kariuomenės ordinariato apaštalinio administratoriaus, velnias naudoja išdidumą puikybę, izoliacijos pagundą, beviltiškumo jausmą. Sėja mintis, jog gintis neverta, mes per silpti. Šiuolaikinėmis technologijomis platinamos melagingos naujienos. Pasak arkivyskupo, turime įvardyti, jog tai priešo veikimas. Suprasti prieš mus naudojamą taktiką.

Kaip apsisaugoti? Melstis Dvasioje ir budėti, kaip nuolat budi mūsų kariai. Dievo išmintis padeda atskirti tiesą nuo klastos ir melo.

„Tegul Šiluvos Marija mus užtaria, stiprina mūsų širdis, kad būtume drąsūs taikos kariai, sugebantys atpažinti ir nugalėti velnio klastas. Tegul Dievo išmintis būna mūsų vadovė kuriant pasaulį, kuriame vyrautų teisingumas, meilė ir taika“, – be kita, sakė arkivyskupas G. Grušas, užbaigdamas homiliją.

Patarnavimai

Kariūnai atsiliepė į pakvietimą patarnauti liturgijoje – be giedojimo, jie dar skaitė Dievo žodį, nešė atnašas, skelbė Visuotinę maldą, o pačiu pirmuoju jos maldavimu melsta, kad Bažnyčia mokytųsi iš Šventojo Rašto, semtųsi įkvėpimo Dievo garbinimui, maldai. Šiemetinėse Šilinėse ypač norima paraginti labiau atsigręžti į Šventąjį Raštą, jį pažinti, juo remti savo gyvenimą, nes „Dievo Žodis yra gyvas ir veiksmingas“ – šios Laiško žydams 4, 12 eilutės yra 2024 m. atlaidų moto.

Trečius metus nerimstant ir įsižiebiant naujoms karo ugnims pasaulyje, melsta tvarios ir teisingos taikos Ukrainai, Šventajai Žemei ir visur, kur liepsnoja kariniai konfliktai.

Tepadeda mums Dievas 

Padėkos žodį pabaigoje ganytojams tarė pirmą kartą į Šiluvą atvykęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras. „Tvirtos vertybės, tvirtas tikėjimas – tuo nesiekiame karo, o priešingai – taikos ir ramybės“, – be kita, sakė generolas R. Vaikšnoras, atkreipdamas dėmesį, jog šios vertybės teikia stiprybės ir laisvę ginančiai Ukrainai. Kariuomenės vadas padėkojo už Bažnyčios pagalbą ne tik kariams, bet ir jų šeimoms.

„Tepadeda mums Dievas“, – užbaigė Kariuomenės vadas savo žodį, o Šiluvos aikštėje taikos ir ramybės kraštui, jo gynėjams meldę žmonės kartu su kariūnais sugiedojo Lietuvos himną.

Dievo žodis kviečia į gyvenimą

Vakaro šv. Mišių intenciją, susijusią su Šventuoju Raštu, savo homilijoje atliepė Kaišiadorių vyskupas dr. Jonas Ivanauskas, ilgametis Lietuvos Biblijos draugijos valdybos narys, VDU Katalikų teologijos fakulteto dėstytojas.

Ganytojas gyvai pasidalijo mintimis su vakare į Šiluvą atskubėjusiais piligrimais apie žmogaus egzistencinę kelionę, apgaubtą Dievo meilės. Šventasis Raštas teikia mums supratimą apie Dievą. Be Šventojo Rašto tai būtų tik gandai. Pagrindinė Šventojo Rašto tiesa – Dievas myli žmogų! Mūsų užduotis – priimti ir paversti savo gyvenimo tikrove Kristaus žodžius: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas.“

„Šventasis Raštas kviečia į gyvenimą su Dievu“, – be kita, sakė ganytojas. Atkreipė dėmesį, jog Dievo žodis nėra raidė, jis gyvas ir kalba šiandien, todėl jį skaitome kasdien. Beje, Dievas niekada nepasako „ne“ žmogui, kuris būna kad ir šimtą kartų jam taip pasakęs.

Homilijoje paraginta atrasti maldą su Šventuoju Raštu, būti iniciatoriais Šventojo Rašto skaitymo būrelių parapijose, paminėjo, kad jaunimas domisi Šventuoju Raštu, priminė apie ganytojų atsakomybę Dievo žodžio sklaidos atžvilgiu.