Efektyvumui daugiausia įtakos turi sezonas

„Pagrindinė saulės elektrinių problema žiemą yra sumažėjusi saulės apšvieta, žemesnis saulės azimutas ir didelis debesuotumas. Šios aplinkybės bei sutrumpėjusi diena turi įtakos saulės elektrinės gaminamos elektros energijos kiekiams. Jie vėlyvo rudens ir žiemos dienomis sumažėja vidutiniškai apie 20 kartų, palyginti su vasara – net tuomet, kai moduliai nėra apsnigti. Vis dėlto, jeigu žiemos diena pasitaiko saulėta, dalis saulės spindulių prasiskverbia pro sniego sluoksnį. Generuodami elektros energiją moduliai įšyla, balta danga ima tirpti, o jeigu jie sumontuoti ant stogo su nuolydžiu – sniegas čiuožia žemyn“, – pasakoja Evaldas Jakubavičius, saulės elektrines montuojančios įmonės „Veesla“ pardavimų vadovas.

Jo teigimu, kaip rodo patirtis, esant statesniam stogo šlaitui, saulėtomis žiemos dienomis stogas tikrai gražiai apsivalo. Jeigu stogo nuolydis yra nedidelis – susidaro sniego sankaupos.

„Planuojantiems įsirengti elektrines primename, jog saulės elektrinės gamyba lapkričio–sausio mėnesiais bus beveik niekinė. Todėl planuojant saulės elektrinės dydį yra svarbu atsižvelgti į visų metų saulės elektrinės gamybą, nes žiemą būtų galima naudoti vasarą sukauptą elektros energijos perteklių“, – aiškina E. Jakubavičius.

Valyti galima, bet ne visada apsimoka

Nors kai kurie saulės energijos panaudojimo technologijų žinovai nesvarstę atmeta sniego valymo nuo saulės elektrinių praktiką, E. Jakubavičius nėra toks kategoriškas. Pasak jo, susidariusį sniego sluoksnį nuo saulės modulių valyti galima. Kita vertus, ne visada apsimoka tai daryti. Net jeigu nuvalysite sniegą nuo 10 kilovatų (kW) galios elektrinės, o žiemos diena pasitaikys visiškai apsiniaukusi, tą dieną ji sugeneruos tik iki 2–3 kilovatvalandžių (kWh). Be to, neatmeskime ir tikimybės, jog jau kitą dieną moduliai gali būti vėl apsnigti. Tačiau jei tą dieną saulė šviestų pakankamai ilgai bei saulės moduliai būtų sumontuoti statesniu kampu – iš tokio pat galingumo elektrinės galima tikėtis iki 20 kwh elektros energijos gamybos.

„Valant sniegą nuo saulės modulių, svarbu pasirinkti įrankius, kurie nesubraižytų stiklinio modulio paviršiaus. Šiam darbui būtų tinkami mikropluošto šepečiai bei sniego valymui skirti silikoniniai prietaisai. Kokia nauda bus iš sniego valymo, reiktų įvertinti individualiai, atsižvelgiant kliento elektrinės parametrus, artimiausių orų prognozę bei valymo proceso sudėtingumą. Vis dėlto iš klientų praktikos žinome, kad sniego nuo modulių dažniausiai nevalo net ant žemės įrengtų elektrinių savininkai – tie, kuriems valyti būtų lengviausia. Regis, šiam darbui ryžtasi tik ypač aistringi entuziastai ar, kaip mes kartais sakome, fanatikai“, – juokauja specialistas.

„Jei saulės modulius valysime abrazyvų turinčiomis priemonėmis, galime juos sugadinti. Pagrindinė rizika yra subraižyti stiklinį modulio paviršių. Įbrėžimai lauš saulės šviesos spindulius, dėl to nukentės elektros energijos generavimo efektyvumas. Be to, kiek teko matyti šiam darbui tinkamų valymo priemonių, daugeliu atvejų tai yra tai tam tikro tipo šepečiai, pritvirtinti ant ilgo koto. Manipuliuoti tokiu daiktu nėra lengva, nes visas svoris sukoncentruotas viename gale. Keliant šį valymo prietaisą, jam neatsargiai kryptelėjus ar išslydus iš rankų, kyla rizika sudaužyti saulės modulį. Todėl klientams, kurie nori valyti sniegą nuo modulių, rekomenduojame naudoti minkštas priemones, kurios nesubraižytų ar neišdaužtų saulės modulio“, – atkreipia dėmesį E. Jakubavičius.

Virsta elektronikos atliekomis

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė kviečia gyventojus atsakingiau naudoti visus elektronikos prietaisus. Saugiu ir efektyviu jų naudojimu derėtų pasidomėti dar prieš juos įsigyjant. Tokių prietaisų technines sąlygas galima įvertinti pabendravus su gamintojų atstovais ar perskaičius naudojimo instrukcijas. Internete galima susirasti vartotojų forumus, kuriuose aptariama prietaisų galimybės, jų privalumai ar trūkumai. Juo labiau naudojimo instrukcijas privalėtume išstudijuoti, kai daiktas jau įsigytas.

„Daikto tvarumas, jo naudojimo ciklo trukmė dažnai priklauso ne vien nuo gamintojo, bet ir nuo vartotojo“, – sako L. Jurevičienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad ne visi žmonės žino, kad elektros energiją generuojantys saulės moduliai ir šviestuvai yra elektronikos gaminiai. Jeigu jie sugenda ir yra nebepataisomi ar taisyti nebeapsimoka, tada jie tampa elektronikos atliekomis. Tai yra specifinės atliekos. Vadovaujantis Europos Komisijos išaiškinimu, fotovoltinės plokštės, kurios naudojamos privačiuose namų ūkiuose nereikalaujant specialių galios leidimų, laikomos buitine elektros ir elektronikos įranga. Jų atliekos vertinamos kaip elektros ir elektroninės įrangos atliekomis iš privačių namų ūkių, kurie patys turėtų pasirūpinti atliekų rūšiavimu ir atsakingu šalinimu.

„Smulkių saulės energiją naudojančių šviestuvų atliekas galima išmesti į specialiuosius elektronikos atliekoms skirtus konteinerius. Šias talpas galima rasti prekybos centruose, bibliotekose, kitose įstaigose. O jeigu jūsų prietaisų atliekos yra dideli daiktai, juos išvešime iš namų nemokamai. Tiesiog paskambinkite mums telefonu +370 695 55111 arba registruokitės www.epa.lt svetainėje – čia rasite ir elektronikos atliekų surinkimo vietų sąrašą“, – primena EPA atstovė.

Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)

Elektronikos platintojų asociacija yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Bosch“, „Siemens“, „Whirlpool“ ir kt. EPA savo veiklą organizuoja ir atliekų surinkimą finansuoja visos šalies mastu.

Daugiau informacijos teirautis: Neringa Baranauskienė, strateginių santykių valdymo agentūra „Flow“, tel. +370 699 95672, e. paštas neringa@theflow.lt.