Raseinių istorinės tapatybės atspindžiai dabartyje

Tikriausiai ne kiekvienas Raseinių krašto senbuvis žino apie beveik dviejų šimtų metų laikotarpį, kai Raseiniai didžiavosi Žemaitijos sostinės titulu. Tiesa, su nedidele išlyga, kurią pastebi istorikas dr. Eugenijus Saviščevas – tai buvo „paskirtoji“ sostinė. 1574 m. deklaruotas, 1581 m. privilegija įtvirtintas ir nuo 1581 m. rudens čia reguliariai vykusių seimelių institucionalizuotas Raseinių – faktiško Žemaitijos administracinio-politinio centro tapsmas keletui šimtmečių nulėmė miesto ir krašto vystymosi kryptį, ugdė tam tikrą politinę kultūrą, formavo žmonių mentalitetą. Raseiniai tapo ne tik pripažinta Žemaitijos sostine, ką liudija 1613 m. M. Radvilos-Našlaitėlio išleistas žemėlapis, bet ir svarbiu religiniu centru, čia buvo įkurti net trys (dominikonų, pijorų ir karmelitų) vienuolynai. Mieste pastoviai vykusios žemės ir pilies teismo sesijos, čia saugotos teismų knygos dar labiau sustiprino Raseinių reikšmę ne tik apylinkių, bet ir visos Žemaitijos politiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime, skatino amatų augimą, europinės kultūros emisiją kasdieniniame gyvenime, buityje.

Tokia trumpa istorinė įžanga, tačiau mūsų projekte labai svarbi yra ir kultūrinė jo dedamoji. Istorija ir kultūra yra būtinos kiekvienos gyvybingos bendruomenės egzistencijos sąlygos. Ar šiuolaikinėje Raseinių bendruomenėje dar galime jausti „europinės kultūros emisiją“, jungiančią praeities kultūrinį paveldą su nūdiena? Iš vienos pusės „žemaitiškoji“ Raseinių praeitis yra gerokai primiršta, tačiau kultūrinė krašto raida, gal būt mažiau priklausoma nuo titulų ir privilegijų, toliau tekėjo savo vaga. Mūsų projekto tikslas – priminti šias istorines sąsajas, prikelti naujam gyvenimui kultūrinį palikimą, tuo pačiu formuojant moderniosios kultūros klodus. Gal jau dabar galėtume skelbti Raseinius Žemaitijos operos ir šiuolaikinės muzikos sostine? Na, kol kas, sąlyginai, „paskirtąja“ sotine… Puikus istorinio paveldo integracijos pavyzdys yra ir kasmetinis Molavėnų profesionalių teatrų pristatymas, kiti renginiai.

Projekto ROSIENIE SAMOGITIE METROPOLIS idėjos esmė – kas dvejus metus vykstantis istorijos, kultūros ir meno forumas, pristatantis Raseinių krašto istorija platesniame Žemaitijos regiono ir visos Lietuvos kontekste, rengiamos istorijos ir menotyros konferencijos, įvairių sričių dailės simpoziumai, senosios muzikos koncertai, scenos ir vizualiųjų menų pasirodymai. Aktyvus kultūrinis ciklas su istorijos prieskoniu, formuojantis naują krašto tapatybę.

          Raseinių M.Martinaičio viešojoje bibliotekoje:
11.00 Konferencija RASEINIAI – PASKIRTOJI ŽEMAITIJOS SOSTINĖ
Sveikinimo žodis.
Pranešimai:
Doc., dr. Eugenijus Saviščevas, Vilniaus universitetas
          Raseiniai – Žemaitijos Kunigaikštytės sostinė (XVI a. II-oji pusė – XVII a. pradžia)
Prof., dr. Raimonda Ragauskienė, Lietuvos istorijos institutas
          Evangelikų reformatų dvasininkai Raseinių krašte XVI-XVIII a.
12.00 Kavos pertraukėlė.
12.30 Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos  vyr. bibliotekininkas
Jonas Brigys
Nienorem būti ir priguleti prie miesto Raseinių: Stonų istorijos pabiros
13.00 Vieša diskusija:
Ar įmanomas Raseinių istorinės tapatybės atgimimas?“
Moderatorius – VšĮ „Atrask Raseinius” vadovas, kultūros istorikas
Arnas Zmitra

           Raseinių Švč. Trejybės cerkvėje:
19.00. Senosios muzikos ansamblio CHIAROSCURO koncertas.

Projekto partneriai – Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka, Raseinių krašto istorijos muziejus, VšĮ „Atrask Raseinius“. Juk kaip tik šių institucijų pastangomis ir kuriamas naujasis Raseinių krašto identitetas.

Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Projekto vadovas Arūnas Kazlauskas.