Prieš mėnesį Finansų ministerija viešai teigė, kad mokesčio skaičiavimo ir mokėjimo tvarka yra aiški, o bankai turi tikslias skaičiavimo metodikas. Vakar, rugpjūčio 24 d., likus savaitei iki mokesčio sumokėjimo už antrąjį metų ketvirtį, bankai gavo naują VMI išaiškinimą, pagal kurį skaičiuojant solidarumo įnašo dydį, situacija finansų rinkos dalyviams gali smarkiai keistis.
„Skubotai duodami nurodymai ir korekcijos likus savaitei iki mokėjimo termino kelia didelių neaiškumų. Tai dar kartą parodo, kad papildomo apmokestinimo idėja buvo neparengta, nelogiška ir ydinga tiek savo forma, tiek turiniu. Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas priimtas neįvertinus jo poveikio, neatsižvelgiant į rinkos, ekspertų, Europos institucijų nuomonę. Ši situacija siunčia dar vieną neigiamą signalą užsienio investuotojams bei visiems mokesčių mokėtojams“, – sako LBA viceprezidentas Aidas Budrys.
Anot jo, nors dar prieš mėnesį buvo tikinama, kad mokesčio mokėjimo tvarka yra aiški, kai kurie rinkos dalyviai jau buvo atlikę mokesčio skaičiavimus, tačiau likus vos keletui dienų pateiktas naujas mokesčio apskaičiavimo išaiškinimas. Iki šiol nėra prieinama ir mokesčio deklaravimo forma, kurią mokesčio mokėtojai turėtų pateikti VMI.
„Naujausi nurodymai kelia nuostabą – atrodo, kad Vyriausybė tiesiog apsiskaičiavo prognozuodama ir dabar bando bet kokiais būdais surinkti daugiau pinigų“, – teigia A. Budrys.
Laikinojo solidarumo įnašo bazę sudaro grynųjų palūkanų pajamos, kurios daugiau kaip 50 proc. viršija vidutines 4 metų grynųjų palūkanų pajamas. Už 2023 metus apskaičiuojama pagal 2018–2021 metų, o už 2024 metus – pagal 2019–2022 metų grynųjų palūkanų pajamas. Skaičiuojant mokestį įstatyme atsižvelgiama į papildomus kriterijus, iš kurių vienas – naujų kreditų palūkanos į mokesčio bazę neįtraukiamos.
Nauja tvarka numato, kad tokie skolos instrumentai kaip lizingas, faktoringas ar obligacijos nepaklius į naujo kreditavimo kategoriją, nors vos prieš kelis mėnesius VMI naująjį įstatymą aiškino priešingai. Taip pat atšaukti kiti anksčiau pateikti išaiškinimai iš esmės pakeitė mokesčio skaičiavimo logiką. Tad kyla klausimas, kokios įstatymo interpretacijos reikėtų laukti ateityje?
LBA yra ne kartą pasisakiusi, kad įvestas Laikinasis solidarumo mokestis diskriminuoja vieną verslo sektorių, o kredito įstaigų mokestinė aplinka Lietuvoje nuosekliai bloginama jau kelerius metus iš eilės. Čia veikiantys bankai nuo 2020 m. moka į šalies biudžetą trečdaliu didesnį pelno mokestį nei visi kiti šalyje veikiantys ūkio subjektai, t. y. 20 proc. vietoje įprastinių 15 proc., o 2021 m. laikinas mokestis buvo pakeistas nuolatiniu.
