3 °c
Vilnius
An
Tr
Kt
Pn
Pirmadienis, 27 kovo, 2023
Susisiekti
  • Naujienos
  • Pranešimai
Ikelk pranešimą
No Result
View All Result
  • Naujienos
  • Pranešimai
No Result
View All Result
Rina
No Result
View All Result

Lietuva vėl karinėje sąjungoje su Švedija ir Suomija po 300 metų pertraukos

RINA

RINA

Autorius: Kęstutis Masiulis, Seimo narys
Paskutinį kartą Abiejų Tautų Respublika (Lenkija ir Lietuva) su Švedijos Karalyste (Švedija, kuri tuo metu valdė ir Suomiją) karinėje sąjungoje buvo Šiaurės karo metu 1706 m. Bendras priešas tada buvo Rusija ir jos valdovas Petras I, neseniai cituotas Vladimiro Putino. Praėjus daugiau nei 300 metų, vėl visos tų laikų sąjungininkės sudarys bendrą aljansą, jungiamą NATO.
Kęstutis Masiulis: Rusijos karai – ginkluotas Ukrainoje, energetinis Europoje

Kęstutis Masiulis, Seimo narys

Raktas į NATO Suomijoje

Ilgą laiką Švedija buvo paskelbusi neutralitetą ir vengė kariauti, nors nebuvo visiškai neutrali. 1939 m. SSRS užpuolus Suomiją, švedai kaimynei tiekė ginklus, amuniciją ir savanorius.

Išslaptinti dokumentai rodo, kad Šaltojo karo metu JAV šalia Švedijos krantų laikė savo povandeninius laivus su balistinėmis raketomis „Polaris“ ir branduoliniais ginklais. JAV buvo pažadėjusi, kad padėtų ginti Švediją, jei šią užpultų sovietai. Be to, amerikiečiai padėjo švedams sukurti modernius naikintuvus. Savo ruožtu Stokholmas leido naudoti savo teritoriją JAV žvalgybai. Prie pat Gotlando esančioje Forio saloje be švedų karinių objektų slapta buvo įrengtas ir JAV elektroninės žvalgybos postas.

Pastaruoju metu Švedijos ir NATO ryšiai stiprėjo. 2014 m. buvo pasirašytas Priimančios šalies paramos susitarimas, kuris leido NATO naudotis oro erdve ir oro uostais.

Visgi pagrindinė priežastis, kodėl Švedija neįstojo į NATO anksčiau yra ne ilgai trunkanti valstybės neutralumo politika, bet Suomijos neutralitetas, kuris buvo įtvirtintas 1944 m. susitarimais su SSRS. Stokholmas pagrįstai baiminosi, kad suartėjus su NATO, Suomija, nors ir laisva, bet stipriai priklausoma nuo Maskvos, bus įtraukta į Varšuvos pakto organizaciją ir taps atvira priešininke. Dabar Suomijai aiškiai apsisprendus stoti į NATO, Švedijai nebeliko jokio reikalo apsimetinėti, kad nežino, kas yra tikrasis agresorius ir taikos griovėjas regione.

Apsisprendimą lėmė Rusijos agresyvi politika

Atsisakyti neutralumo politikos Suomiją ir Švediją paskatino Rusijos Krymo aneksija 2014 m., o galutinis sprendimas buvo šių metų Kremliaus įsiveržimas į Ukrainą. Abiejų šių respublikų piliečiai labai greit pakeitė anksčiau dominavusį palaikymą neutralumo politikai į norą stoti į NATO. Suomijoje stojimą remia per 60 proc. gyventojų, Švedijoje dar daugiau. V. Putinas buvo sakęs, kad kariauja Ukrainoje, nes nori mažiau NATO prie savo sienų, dabar gavo daugiau NATO.

REKLAMA

Karas Ukrainoje parodė, kad Rusija yra sunkiai prognozuojama kaimynė, kuriai faktiškai nereikia jokio preteksto agresijai, nes pretekstą jos vadovai nesunkia suspekuliuoja. Karas parodė dar ir tai, kad geriausias būdas apsiginti nuo agresoriaus yra kolektyvinė gynyba ir kolektyvinės atgrasymo priemonės. O tai pavienėms šalims nėra įmanoma pasiekti.

Lietuvos interesas nugalėjo

Lietuva ir kitos Baltijos šalys niekada neslėpė, kad jų strateginis interesas yra įtraukti Suomiją ir Švediją į NATO. Šios abi šalys yra pakankamai stiprios savo karine galia, todėl būtų regiono saugumo „donorės“ ir pačios pirmos suteiktų karinę paramą konflikto atveju.

Ekspertu teigimu, Švedijos karinė galia prilygsta Kanadai, Lenkijai ar Ukrainai, o Suomija lenkia Austriją ar Azerbaidžaną.

Suomija turi puikiai paruoštą ir aprūpintą kariuomenę, kuri karo atveju išaugtų iki 280 tūkst. karių, milžinišką 900 tūkst. rezervą, kurį kasmet papildo per 20 tūkst. parengiamų šauktinių, o ir gynybos išlaidos kaip ir Švedijoje auga.

Suomijos stojimas į NATO ypač svarbus kaimyninei Estijai, o Švedijos Gotlando salos įgula nuo Lietuvos bus vos už 250 km jūra.

Daugiau neturi pasikartoti situacijos, kai iš Estijos aerodromų kilo sovietų bombonešiai naikinti Suomijos miestų, o Švedijos raketos Šaltojo karo metu buvo nutaikytos į Lietuvos teritoriją.

Baltijos šalių, Lenkijos, Švedijos ir Suomijos – artimų regiono kaimynių įsipareigojimas gintis kartu yra stiprus įsipareigojimas taikai. Kuo daugiau tarpusavio bendradarbiavimo, tuo daugiau taikos, stabilumo ir klestėjimo.

Rina
Rina@rina
Read More
Griežtai draudžiama RINA paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti RINA kaip šaltinį.
eLengvai TINKLAS
eLengvai TINKLAS@elengvai
Read More
Griežtai draudžiama eLengvai TINKLO PORTALŲ paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti eLengvai TINKLO PORTALĄ kaip šaltinį.
Spaudos PRANEŠIMAI
Spaudos PRANEŠIMAI@spaudos
Read More
Spaudos pranešimai yra spaudos pranešėjo nuosavybė. Portale RINA skelbiamus spaudos pranešimaus leidžiama skelbti eLengvai tinklo portaluose ir kituose žiniasklaidos priemonėse, be atskiro sutikimo.
Previous
Next

Komentuoti

Stiprinama prevencija dėl žolės gaisrų: pareigūnai į reidus vyks ir po darbo, ir savaitgaliais
Politika

Stiprinama prevencija dėl žolės gaisrų: pareigūnai į reidus vyks ir po darbo, ir savaitgaliais

Penktadienis, 24 kovo, 2023
Jurbarkietis amfetaminą slėpė ten, kur draudžiama kasinėti

Jurbarkietis amfetaminą slėpė ten, kur draudžiama kasinėti

Ketvirtadienis, 23 kovo, 2023
Jurbarkietis amfetaminą slėpė ten, kur draudžiama kasinėti

Jurbarkietis amfetaminą slėpė ten, kur draudžiama kasinėti

Ketvirtadienis, 23 kovo, 2023
Pasaulinę vandens dieną VMVT ragina atkreipti dėmesį į vandens ir sanitarijos krizę

Pasaulinę vandens dieną VMVT ragina atkreipti dėmesį į vandens ir sanitarijos krizę

Trečiadienis, 22 kovo, 2023
Pavasariniams gaisrams užkardyti – prevenciniai miškininkų reidai
Politika

Pavasariniams gaisrams užkardyti – prevenciniai miškininkų reidai

Trečiadienis, 22 kovo, 2023
Lietuva vėl karinėje sąjungoje su Švedija ir Suomija po 300 metų pertraukos
 5/5

Papuliarūs Įrašai

Stiprinama prevencija dėl žolės gaisrų: pareigūnai į reidus vyks ir po darbo, ir savaitgaliais
Politika

Stiprinama prevencija dėl žolės gaisrų: pareigūnai į reidus vyks ir po darbo, ir savaitgaliais

@ RINA
Penktadienis, 24 kovo, 2023
0

...

Skaityti daugiau

Jurbarkietis amfetaminą slėpė ten, kur draudžiama kasinėti

Jurbarkietis amfetaminą slėpė ten, kur draudžiama kasinėti

Pasaulinę vandens dieną VMVT ragina atkreipti dėmesį į vandens ir sanitarijos krizę

Pavasariniams gaisrams užkardyti – prevenciniai miškininkų reidai

Ką veikti

MIESTE?

Maige.lt

PREKYBA

Reklamukas.lt

REKLAMA

Zinau.lt

SKELBIMAI
Rina

© 2022 RINA.lt - / „eLengvai MEDIA GROUP“.

Aktualūs

  • Įkelk pranešimą
  • Naujienos
  • Pagrindinis
  • Pranešimai

Sekite mus

No Result
View All Result
  • Įkelk pranešimą
  • Naujienos
  • Pagrindinis
  • Pranešimai

© 2022 RINA.lt - / „eLengvai MEDIA GROUP“.