„Inovacijos Lietuvoje jau tapo strategine kryptimi, o mūsų pažanga tai aiškiai parodo – augame sparčiau nei dauguma Europos šalių. Verslas tampa vis aktyvesnis, o valstybė vis daugiau investuoja į mokslo ir technologijų vystymą. Vis dėlto norėdami žengti dar sparčiau, turime sutelkti dėmesį į aukštos pridėtinės vertės kūrimą ir skatinti inovacijomis grįstas investicijas“, – sako ministras Lukas Savickas.
EK išskyrė Lietuvą kaip vieną iš lyderių pagal verslo aktyvumą inovacijų srityje. Ypač išaugo viešojo sektoriaus investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) – per metus jos paaugo 15,3 proc., o pagal šį rodiklį Lietuva pakilo į 15-ąją vietą ES. Verslas taip pat aktyviai investuoja į ne MTEP inovacijas – šių išlaidų lygis viršija ES vidurkį 56,9 proc., o prekių ženklų paraiškų skaičius – net 46,3 proc.
„Europos Komisijos švieslentės duomenys patvirtina tai, ką kasdien matome dirbdami su Lietuvos inovatoriais – mūsų ekosistema stiprėja, o verslai tampa vis drąsesni kurti ir diegti pažangius sprendimus. Džiugu, kad Lietuva sparčiai vejasi Europos lyderius, tačiau tikslas – ne tik augti, bet augti tikslingai greičiau už kitus. Todėl dabar ypač svarbu stiprinti MTEP partnerystes, investuoti į žiniomis grįstas paslaugas ir kartu su verslu bei mokslu siekti dar ambicingesnių rezultatų“, – sako Inovacijų agentūros laikinoji vadovė Patricija Reut.
Ryškus augimas fiksuojamas debesijos kompiuterijos naudojimo srityje – nuo 2018 m. šis rodiklis išaugo beveik tris kartus. Rizikos kapitalo investicijos per tą patį laikotarpį padidėjo daugiau nei du su puse karto. Lietuva taip pat lenkia ES vidurkį pagal procesų inovacijas diegiančių įmonių skaičių ir darbuotojų, dirbančių inovatyviose įmonėse, dalį.
Be to, šalis išlieka tarp lyderių pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų dalį – ji yra beveik 1,8 karto didesnė nei ES vidurkis.
Vis dėlto švieslentėje pažymėtos ir sritys, kurioms būtinas didesnis dėmesys. Žinioms imlių paslaugų eksportas ir verslo investicijos į MTEP išlieka vieni iš pagrindinių iššūkių.
Taip pat mažėja produkto inovacijas kuriančių bei tarpusavyje bendradarbiaujančių įmonių skaičius – atitinkamai 39,4 ir 34,1 proc. žemiau ankstesnių metų lygio.
2025 m. inovacijų švieslentėje pirmą kartą įtraukti nauji rodikliai – spartaus interneto aprėptis ir darbo našumas. Tai rodo dar didesnį dėmesį skaitmeninės infrastruktūros kokybei ir inovacijomis grįstam augimui. Darbo našumo rodiklis Lietuvoje išlieka iššūkiu – šiuo metu siekia 31,9 proc. ES vidurkio.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) toliau nuosekliai dirbs, siekdama stiprinti šalies inovacijų ekosistemą, skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą bei kurti palankią aplinką pažangioms investicijoms ir aukštos pridėtinės vertės augimui.
