Valstybinės reikšmės keliuose iki kitų metų pabaigos buvo numatyta papildomai įrengti 50 momentinių greičio matuoklių bei greičio matavimo sistemų. Vis tik, Kelių direkcija priėmė sprendimą nutraukti planuotą pirkimą, metodiką pakartotinai peržiūrėti, įvertinti ir atnaujinti pagal naujausią nelaimių keliuose statistiką.
Laikinai sustabdyti planus Kelių direkcija nusprendė ir siekdama maksimaliai skaidrinti iki šiol taikytą greičio matuoklių įrengimo procesą bei užkirsti kelią nepagrįstoms interpretacijoms šia tema.
„Greičio matuokliai yra tik viena iš Kelių direkcijos diegiamų eismo saugumo priemonių. Neabejojame jų efektyvumu drausminant vairuotojus ir saugant gyvybes keliuose. Vis tik nesiekiame greičio matavimo sistemų diegti bet kokiomis aplinkybėmis. Priešingai, diegdami naujas greičio matavimo sistemas Lietuvos keliuose, tikimės didesnio atsakingų institucijų įsitraukimo, jų pagalbos užtikrinant, kad greičio matavimo įrengimo procesas keliuose vyktų skaidriai, parenkant tinkamiausias jų statymo vietas ir užtikrinant, kad būtų pasiektas bendras visų mūsų tikslas – užtikrinta saugi kelionė ir išvengta beprasmių žūčių keliuose“, – sako Kelių direkcijos Infrastruktūros plėtros ir palaikymo grupės vadovas Martynas Gedaminskas.
Viešojoje erdvėje pasigirdus diskusijoms dėl greičio matuoklių reikalingumo bei vietų, kuriose įrengiamos greičio sistemos tinkamo parinkimo, Lietuvos automobilių kelių direkcija dar rugsėjo pabaigoje papildomai kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, norėdama gauti šios institucijos įvertinimą dėl planuojamų įrengti momentinio ir vidutinio greičio matuoklių vietų tinkamumo ir specialiai tam nustatytos metodikos patikimumo. Pastaroji institucija esminių pastabų ar pasiūlymų metodikai nenustatė, tačiau pateikė naudingų rekomendacijų, į kurias, peržiūrint greičio matavimo sistemų metodiką, bus atsižvelgta.
Taip pat Kelių direkcija nusprendė inicijuoti greičio matuoklių diegimo vietų metodikos tvirtinimo perdavimą kitoms, eismo saugumą prižiūrinčioms, institucijoms.
„Jei greičio matuoklių atrankos ir įrengimo metodiką rengs ir įgyvendins Kelių direkcija, o ją tvirtins kita eismo saugą šalies keliuose prižiūrinti institucija, tokiu būdu būtų užtikrintas nešališkas greičio matavimo sistemų įrengimo procesas ir maksimaliai atitiktų valstybės ir visuomenės lūkesčius“, – sako M. Gedaminskas.
Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose yra įrengti 72 momentinio greičio matuokliai ir 131 vidutinio greičio matavimo sistema. Iki šiol sprendimai, kuriose vietose prioritetiškai statyti matuoklius, buvo priimami pagal metodiką, kurios pagrindinis kriterijus – žūčių kelio atkarpoje skaičius. Remiantis statistika, kelio atkarpose, kuriose šiuo metu yra įrengtos važiavimo greičio fiksavimo priemonės, žūčių skaičius sumažėjo 8 kartus.
Lapkričio mėn. Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu atlikta reprezentatyvi vairuotojų apklausa parodė, kad pagrindiniai motyvai, skatinantys vairuotojus laikytis kelių eismo taisyklių ir rinktis saugų greitį yra eismo įvykio baimė bei greičio matuokliai. Ta pati apklausa taip pat atskleidė, kad 2 iš 3 apklaustųjų pritaria, jog greičio matuokliai valstybinės reikšmės keliuose prisideda prie eismo saugumo gerinimo.
Lietuva nėra vienintelė šalis keliuose diegianti greičio matavimo prietaisus. Eismo saugos lyderė Europos Sąjungoje, Švedija, taip pat naudoja momentinių greičio matuoklių sistemą keliuose, jų kiekį kasmet didinant apie 200 vnt. Ispanijoje visai neseniai pradėti bandyti nauji greičio matavimo prietaisai, kurių tikslas yra nustatyti, ar vairuotojai prieš jau kelyje įrengtą greičio matuoklį specialiai sumažina greitį. Jei ši naujovė pasiteisins, Jungtinė Karalystė šią priemonę ketina naudoti kaip vieną iš alternatyvų vidutinio greičio matuokliams.
Greičio matuokliais Lietuvos keliuose užfiksuoti nusižengimai yra automatiškai perduodami į Administracinių nusižengimų registrą. Tolimesnį baudų skyrimo procesą kuruoja policija, visos už greičio viršijimą surinktos lėšos keliauja į bendrą Valstybės biudžetą.
