Sekama Vakarų pavyzdžiu
„Naujovės šalies keliuose kai kuriems vairuotojams dažniausiai kelia išgąstį. Tačiau nei greičio matuokliai, nei Mažų emisijų zona nėra mūsų pačių išgalvotas dalykas. Kaip ir daugelyje kitų sričių, tam tikri pavyzdžiai iš didžiųjų Vakarų miestų pas mus atkeliauja vėliau.
Europos didmiesčiai savo centrinėse miesto dalyse jau seniai prioritetą skiria žmonėms – ne automobiliams. To siekiame ir mes. Kasmet geriname susisiekimo infrastruktūrą, tvarkydami gatves, plėsdami pėsčiųjų bei dviračių takų tinklą. Pastaraisiais metais pradėjome statyti tiltus. Iš pagrindų atnaujiname viešąjį transportą. Siekiame sukurti tokias sąlygas, kad kauniečiai savo kelionėms turėtų kuo daugiau alternatyvų“, – tikina Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.
Mažų emisijų zonos diegimas Kaune vyko pastaruosius kelerius metus. Būtent senamiestyje pokyčių nuspręsta imtis dėl itin didelio automobilių tranzito. Piko metu transporto priemonės paralyžiuoja siauras gatveles. Taip ne tik sudaromos spūstys, bet ir keliamas triukšmas, oro užterštumas. Šios problemos ypač opios vietos gyventojams, čia dirbantiems ar besimokantiems kauniečiams.
Tokia sistema sėkmingai veikia Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Kol kas jokių naujų mokesčių
Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius ramina, kad senamiestyje Mažų emisijų zonos ženklus pamatę vairuotojai bent iki šių metų pabaigos nuogąstauti neturėtų. Jie ir toliau gali netrukdomai važiuoti pro senamiestį.
„Šiuo metu tikriname, kaip sistema veikia, fiksuojame statistinius duomenis. Tik viską iki smulkmenų suderinę teiksime siūlymus miesto tarybai dėl sistemos veikimo, mokesčių tarifų bei lengvatų taikymo. Sprendimus planuojama priimti iki metų pabaigos. Apie juos informuosime iš anksto ir tikrai numatysime pereinamąjį laiką prie tokių pokyčių priprasti.
Tai niekaip nepalies tų gyventojų, kurie atvyksta su konkrečiais poreikiais ir, susimokėję rinkliavą už automobilių parkavimą, laikinai palieka savo transporto priemones. Pagrindinis tikslas – mažinti būtent tranzitinį eismą, kuomet vairuotojai net nestabtelėja ir važiuoja pro senamiestį, taip trumpindami kelią, ar rieda šiomis gatvelėmis išvis be konkretaus tikslo“, – sako M. Matusevičius.
Automobilius fiksuos 11 vietų
Pirmuoju etapu Mažų emisijų zona apims visą Senamiestį. Transporto priemonių atpažinimo sistema įrengta iš viso 11 vietų, pro kur įvažiuojama į senamiestį arba išvykstama iš jo.
Jau dabar ties įvažiavimais galima pastebėti švieslentes su žinute „Žalias Kaunas“.
Pilnavertiškai funkcionuoti sistema turėtų pradėti kitais metais. Tuomet įvažiuojančius vairuotojus pasitiks skiriamieji ženklai, kad senamiesčio teritorijoje galioja tam tikras mokestis už čia praleistą laiką. Išvažiuojant iš teritorijos vairuotojai bus informuoti apie prievolę susimokėti.
Skaičiuojama, kad bendra sistemos kaina su PVM sieks apie 197 tūkst. eurų.
