Antradienis, 15 rugsėjo, 2026
RINA
No Result
View All Result
No Result
View All Result
RINA
No Result
View All Result

Kastyčio Rudoko monografija „Totalinis paveldas“

Šiluvoje skaitome

RINA@ RINA
Penktadienis, 2 birželio, 2023
0
Birželio 12-ąją dieną vyksta trečioji mokslinė konferencija Šiluvoje, į kurią šiemet Šiluvos piligrimų centras drauge su Vytauto Didžiojo universiteto katalikų teologijos fakultetu kviečia diskutuoti krikščionybės ir kūrybiškumo tema. Todėl tikslinga birželio mėnesį skirti mokslinės monografijos „Totalinis paveldas“ skaitymui, kuri neabejotinai paliečia ir tokią kultūrinio bei architektūros ir urbanistinio paveldo prisodrintą vietą kaip Šiluvos šventovė.
#image_title

#image_title

Tenka konstatuoti, kad aptariamas darbas veikiausiai yra pirmasis išsamus ir nemažos apimties originalus lietuviškas paveldo meta-teorijos veikalas, gal išskyrus to paties autoriaus daktaro disertaciją. Atsižvelgiant į kūrinio specifiškumą, tikslo ir uždavinių globalumą, paties K. Rudoko sumanymo totalumą ir ambicingumą, jo naudojamas šiuo atveju neįprastas tarpdisciplines prieigas (kai kurias nusistovėjusiame moksliniame, juolab, paveldo teorijos diskurse atrodančias net itin egzotiškai, kaip antai įvairios teologijos, metafizikos, matematikos, futūrologijos ir t.t. inspiruotos įžvalgos bei idėjos) jo vertintojas irgi turėtų būti tų sričių specialistas, tačiau, deja, Lietuvoje tokių, gal išskyrus patį dr. K. Rudoką, neturime.

Ką pavyko įžvelgti? Monografijos objektas – autorinis „totalinio paveldo“ konceptas, kuris knygos puslapiuose išsamiai pristatomas, analizuojamas ir pagrindžiamas remiantis tokia pat autorine metodologine prieiga, apie kurios ypatumus jau buvo užsiminta aukščiau. Toks tyrimo sumanymas, žinoma, įžūliai meta iššūkį tradiciniam paveldo suvokimui ir įprastiniam kalbėjimo apie jį būdui, dažnai apsiribojančiam vien praktinėmis arba sociokultūrinėmis šio fenomeno ypatybėmis. Tai tekstą padaro specialiai nepasirengusiam skaitytojui gana hermetišku, nors šiaip jis konstruojamas atviros polemikos su įvairiais meta-teoretikais pagrindu.

Autorius tik prabėgomis skiria dėmesio tradiciškai srities specialistų analizuojamiems – praktiniam ir teoriniam – paveldo diskurso lygmenims, tik tiek ir tik ten, kur tai jam atrodo reikalinga, kad pabrėžtų savo koncepcijos kitoniškumą, įprastinio mąstymo peržengimą. To nepaisant, šie pasažai man asmeniškai pasirodė įdomiausi, kaip labiausiai provokatyvūs ir produktyvūs, leidžiantys iš šalies pažvelgti į per pastaruosius kelis šimtmečius Vakaruose susiformavusios paveldo disciplinos silpnybes, plyšius ir neįveikiamus paradoksus.

Kitas svarbus aspektas – veikale išsamiai ir nuosekliai aptariamas „kultūros erdvėlaikio“, kurią kartais net būtų galima laikyti „totalinio paveldo“ sinonimu, konceptas, kartais susiejant jį su „civilizacija“ tačiau, ne visuomet pagrįstai, vengiant jų istoriškumo dėmens įvedimo ir išsamesnio aptarimo.

Kita vertus, nors monografijoje lietuviška paveldo problematika paliečiama visiškai fragmentiškai, tad gali susidaryti įspūdis, kad tai veikiau kosmopolitinis, nepririštas prie vietos ir laiko dėstymas, tačiau taip nėra. Originalia „totalinio paveldo“ koncepcija Kastytis ne tik prisideda prie lietuviškosios paveldo (meta)teorinės minties plėtotės, bet ir pačioje monografijoje užsimena apie Lietuvos kultūros potencialų indėlį jį toliau vystant,

Veikalas, atvirai tariant, rizikingas. Ne tik dėl savo veikiausiai liksiančios itin siauros intelektualinės paklausos ir skaitytojų auditorijos, ar susiklosčiusiam paveldosaugos diskursui nesyk metančių iššūkį originalių įžvalgų, kurios taip ir gali likti nesuprastos. Visgi, šalia stiprios minties įtampos ir monografijoje nagrinėjamų „aukštųjų materijų“, čia nuolat juntama labai asmeniška pastanga šį konceptą plėtoti ne tik kaip kažin kokį abstraktų ir sudėtingą daugiapakopį mokslą, bet ir kaip pakankamai praktines gaires, leidžiančias išeiti į naują ir kūrybiškai vaisingą paveldo atradimą, ko nuoširdžiai linkiu tiek Kastyčiui, tiek ir mums visiems, vienaip ar kitaip dirbantiems šioje srityje.

Prof. dr. Rasa Čepaitienė

Knygos pristatymas – diskusija, kurioje dalyvaus knygos autorius bei Raseinių rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Armandas Mockus, moderuos prof. dr. Rasa Čepaitienė įvyks birželio 13 d. 14 val. Šiluvos piligrimų centre.

 

Šiame straipsnyje
+++ Kastytis RudokasMano ŠiluvaŠiluvos Šventovė

Nuotraukų Galerija

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

ESO ir kaip mums sekasi kurti piligrimystės centrą ir skatinti religinį turizmą Lietuvoje

ESO ir kaip mums sekasi kurti piligrimystės centrą ir skatinti religinį turizmą Lietuvoje

Pirmadienis, 14 rugsėjo, 2026

Gavote žinutę apie skolą „Sodrai“? Neskubėkite spausti nuorodos

Penktadienis, 11 rugsėjo, 2026
Baigėsi dvi dienas vykusios Lietuvos policijos pratybos „Armagedonas”

Baigėsi dvi dienas vykusios Lietuvos policijos pratybos „Armagedonas”

Penktadienis, 11 rugsėjo, 2026
Medžiotojai įspėja vairuotojus: keliuose prasideda pavojingiausias metas – briedžių ir elnių ruja

Medžiotojai įspėja vairuotojus: keliuose prasideda pavojingiausias metas – briedžių ir elnių ruja

Ketvirtadienis, 10 rugsėjo, 2026
Ugniagesių gelbėtojų savaitgalis: gaisruose išgelbėti šeši žmonės, vienas žuvo

Ugniagesių gelbėtojų savaitgalis: gaisruose išgelbėti šeši žmonės, vienas žuvo

Antradienis, 8 rugsėjo, 2026
Skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“ baigėsi: rekordiniu aktyvumu išsiskyrė švietimo bendruomenės

Skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“ baigėsi: rekordiniu aktyvumu išsiskyrė švietimo bendruomenės

Šeštadienis, 5 rugsėjo, 2026
Daugiau
Kitos naujienos

Trijų šalių licėjai burs kadetų bendruomenę – pasirašė istorinį susitarimą

Kiti Portalai

  • Ką Veikti Mieste?
  • Ką Veikti Mieste?

© 2012 - 2026 eLengvai - MEDIA GROUP // UAB eLengvai MEDIA GRUPĖ.

Sveiki sugryžę!

Prisijunkite

Pamiršote slaptažodį?

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Prisijungti
No Result
View All Result

© 2012 - 2026 eLengvai - MEDIA GROUP // UAB eLengvai MEDIA GRUPĖ.