Ąžuolas žydi gegužės mėnesį, besiskleidžiant lapams. Žydėjimas įprastai trunka 4–7 dienas. Ąžuolas – vienanamis medis, kurio moteriški ir vyriški žiedai sukrauti ant to paties vieno medžio. Ąžuolų vyriški žiedai neryškūs, ilgi (3-4 cm ilgio), nusvirę plonais žirginėliais, kurie sudaryti iš 10 ar daugiau žalių žiedelių. Jie išskiria žiedadulkes, kurios apdulkina moteriškus žiedus.
Ąžuolų moteriški žiedai yra daug mažesni ir mažiau pastebimi nei vyriški. Jie statūs, kolbutės pavidalo, rausvais pakraščiais, susitelkę į pavienius žiedynus. Po apdulkinimo moteriški žiedai išsivysto į giles, ąžuolo sėklas. Įdomu tai, kad ąžuolo gilės – didžiausios šalies miškų medžių sėklos, 1000 gilių sveria net 2-3 kg.
Skirtingai nei kai kurių kitų augalų, ąžuolo žiedai paprastai nėra naudojami kulinariniais ar medicininiais tikslais, tačiau jie atlieka svarbų vaidmenį dauginantis ąžuolams ir yra esminė ekosistemos dalis, aprūpinanti maistu laukinės gamtos atstovus. Ąžuolo gilės tinkamos kaip pašaras kiaulėms, kurios praeityje jomis ir buvo maitinamos. Jas labai noriai ėda dalis žinduolių gyvūnų, tokie kaip taurieji elniai (rudenį jos sudaro iki 25 % jų maisto raciono), šernai, voverės, pelės ir kiti graužikai. Tačiau labiausiai giles mėgsta kėkštai – vienu kartu savo žiočių maiše gali neštis iki 6 gilių, o slapsto jas nuo kelių metrų iki kelių kilometrų spinduliu. Dažnai slepia saulėtose, atvirose ganyklose, pievose – tokios vietos yra ypač tinkamos ąžuolams augti. Taigi, jei pievoje, toliau nuo miško pamatote ąžuolą, labai tikėtina, kad jį pasodino kėkštas.
Ąžuolai mūsų planetoje atsirado prieš 65 milijonus metų. Per tokį milžinišką laikotarpį vystėsi, atsirado ir nyko begalė augalų rūšių, tačiau šie medžiai išliko visą šį laiką. Kaip teigia mokslininkai, pagrindinė to priežastis yra ta, jog ąžuolo sėklos yra apsaugotos kietu kevalu. Ąžuolo gilės ir lapai yra apsitraukę rūgštiniu apvalkalu, dėl to yra labiau apsaugoti nuo grybų ir vabzdžių keliamų grėsmių.
Medžio stiprybė – ne tik šaknyse. Žydėjimas parodo jo gyvybingumą. Nors ąžuolai yra tvirti ir galingi medžiai, juos taip pat privalome saugoti nuo įvairių, žalą galinčių padaryti faktorių, taip pat ir galimos žmogaus ūkinės veiklos daromos žalos.
Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuri įgyvendina valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.
