„Kartais susiduriame su ribinėmis situacijomis ir nežinome, kaip elgtis“, – susitikimą su teisėjais pradėjo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas Marius Bajoras. Jis kartu su Komisijos narėmis – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Veslava Ruskan ir Kauno apygardos teismo teisėja Laima Šeputiene – apžvelgė gautus teikimus dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams ir supažindino su komisijos priimtais sprendimais. M. Bajoras pateikė praėjusių ir šių metų Komisijos darbo statistiką.
2025 m. Komisija gavo 104 teikimus dėl drausmės bylų iškėlimo, iš jų 8-ni teikimai dėl Šiaulių apylinkės teismo teisėjų: ilgos proceso trukmės, šališkumo, netenkinančių procesinių sprendimų, elgesio posėdžio metu. Tačiau nei vienas teikimas dėl Šiaulių apylinkės teismo teisėjų nebuvo priimtas. Pernai Komisijos pirmininko sprendimu buvo atsisakyta nagrinėti 98 teikimus dėl drausmės bylų teisėjams iškėlimo.
2026 m. Komisija gavo 78 teikimus dėl drausmės bylų iškėlimo, du teikimai gauti dėl Šiaulių apylinkės teismo teisėjų: dėl ilgo proceso trukmės, šališkumo, priešieškinio nepriėmimo. Vienas teikimas nebuvo priimtas, antrojo teikimo priėmimo klausimas yra svarstomas.
M. Bajoras pabrėžė, kad didžiąją dalį Komisijoje 2025 m. gautų teikimų iškelti drausmės bylas teisėjams sudarė teikimai dėl procesinio pobūdžio klausimų, pvz., nesutinkama su teisėjų priimtais procesiniais sprendimais ir pan. Komisija akcentavo, kad drausminė atsakomybė teisėjams netaikoma už procesinę veiklą, išskyrus šiurkščius, akivaizdžius pažeidimus, kurie yra sistemiški, sukėlę neigiamas pasekmes.
Dar viena aptarta tema – kaip teisėjas turi organizuoti savo darbą? Šiaulių apylinkės teismo teisėjai neslėpė, kad darbą dažnai pradeda anksčiau nei kiti kolegos ir baigia vėliau, tenka dirbti ir savaitgaliais. Teisėjai akcentavo, kad visais atvejais jie renkasi sprendimo kokybę.
Pasak Komisijos narės V. Ruskan, teisėjai savo darbą organizuoja savarankiškai, nepaskaičiuota, koks turi būti krūvis – tiesiog teisėjas turi atlikti skirtą darbą.
Per susitikimą išsamiai aptartas teisėjų elgesys teismo posėdžiuose. Komisijos nariai pabrėžė, kad dažniausiai pareiškėjų teikimuose nurodomos aplinkybės nepasitvirtina.
Kalbėta apie nuotolinių teismo posėdžių organizavimą. Komisijos nariai akcentavo, kad nuotoliniai teismo posėdžiai organizuojami išimtiniais atvejais. Per teismo posėdį būtina užtikrinti proceso orumą, proceso dalyvių teises ir pareigas, garso ir vaizdo kokybę ir kt.
Per susitikimą kalbėta apie teisėjų saviraišką socialiniuose tinkluose, teismų vadovams keliamus itin aukštus etikos reikalavimus.
„Sudėtingose situacijose mes turime išlaikyti aukščiausius standartus, – sakė Komisijos narė L. Šeputienė. – Pirmiausia turime saugoti profesijos prestižą, turime jausti pareigą ir atsakomybę už savo veiksmus ir žodžius.“
