Kaip pasakoja „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė, energetinio efektyvumo reikalavimai didžiosioms šalies įmonėms keisis jau visai netrukus: „Nuo kitų metų spalio 1 d. į nacionalinę teisę perkeliama Energetinio efektyvumo direktyva, numatanti, kad energijos ištekliams imlios įmonės privalės atlikti energetinius auditus ir diegti energetinio efektyvumo priemones. Direktyvos tikslas yra įtraukti kuo platesnį subjektų skaičių į klimato kaitos stabdymo programas ir didinti energijos vartojimo produktyvumą, taip mažinti poveikį aplinkai, todėl galima prognozuoti, kad ateityje šie reikalavimai ir paskatos bus taikomos dar platesniam įmonių ratui“, – sako ekspertė.

Ji priduria, kad kas ketverius metus vykdyti energijos vartojimo auditus nuo šiol turės įmonės, kurių vidutinis metinis energijos išteklių suvartojimas per praėjusius trejus metus viršija 2,8 GWh (10 TJ). Pirmasis toks auditas turės būti atliktas ne vėliau kaip 2026 m. spalio 11 d. O įmonės, kurių vidutinis metinis energijos suvartojimas per paskutinius trejus metus buvo daugiau nei 23,8 GWh (85 TJ), taip pat privalės įsidiegti energijos naudojimo valdymo sistemą, numatytą ISO 50001 standarte arba išplėstame ISO 14001. Tai padaryti reikės ne vėliau kaip 2027 m. spalio 11 d.

Išbandė ir rekomenduoja trijų žingsnių programą

Kol dalis įmonių dar tik susipažįsta su direktyvos reikalavimais, yra ir tokių, kurios jau aktyviai diegia priemones. Viena tokių – įmonė „Kaišiadorių paukštynas“ – aktyviai permainų keliu žengė prieš kelerius metus, kai atliko energijos vartojimo auditą. Kaip pasakoja Miroslavas Saletis, Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynų Technikos skyriaus vadovas, veiksmingiausia derinti tris pokyčio dedamąsias.

„Mūsų patirtis parodė, kad geriausią rezultatą lemia trys žingsniai: pirmiausia – energijos vartojimo apskaita ir iš to kylantis energijos vartojimo optimizavimas. Antras žingsnis – visų įmanomų procesų automatizavimas, o galiausiai – ir iškastinio kuro keitimas atsinaujinančias energijos šaltiniais“, – dalinasi M. Saletis.

Paukštyne įdiegta energijos suvartojimo apskaitos sistema, kiekviename pastate sekanti gamtinių dujų ir elektros suvartojimą – tai tarsi panoraminė nuotrauka, padedanti tobulinti ir pertvarkyti gamybos procesą bet kurioje jo stadijoje. Taip kai kurioms patalpoms šildyti buvo įrengti šilumos siurbliai, nukreipiantys šaldymo ūkyje susidarančią perteklinę šilumą. Siekiant kuo didesnio efektyvumo žiemą veikti kaip šilumos siurbliai pritaikomi ir naujai įrengiami kondicionieriai. Tai tik keli optimizavimo pavyzdžiai, kuriuos, gavusi energijos suvartojimo duomenis, bendrovė pradėjo taikyti savo veikloje.

„Skaičiuojame, kad šiemet Kaišiadorių paukštyne įgyvendintų energetinio efektyvumo projektų nauda sudaro apie 1 proc. mūsų bendro energijos vartojimo, tai reiškia ir atitinkamai mažesnes sąskaitas. Prognozuojame, kad ir anksčiau vykdyti projektai per ateinančius penkerius metus turėtų pasiekti panašų skaičių, o tai labai motyvuoja nesustoti“, – sako technikos skyriaus vadovas.

Pasak „Ignitis grupės“ atstovės, paminėtos energijos švaistymo mažinimo ir kontrolės dedamosios lemia augantį įmonės konkurencingumą ir padeda mažinti poveikį aplinkai. „Svarbu priminti ir veiklos tęstinumo aspektą – kuo mažiau energijos sunaudojama tai pačiai veiklai atlikti ar produkcijai pagaminti, tuo mažiau energijos reikia įsigyti. Geopolitinės krizės kontekste dalis Lietuvos įmonių ribojo gamtinių dujų naudojimą, kartu ribodami savo gamybą. Prie tokių problemų sprendimų ir rizikų suvaldymo prisideda būtent efektyvaus energijos vartojimo priemonės“, – vertina A. Vaitulevičė.

Prisidės prie energetinės nepriklausomybės

Bendrovės atsinaujinančių išteklių „brangakmenis“ – laukiantis bendras darbas su po maždaug dvejų metų veiklą pradėsiančia Kaišiadorių biodujų gamykla. Biojėgainėje įrengtose uždarose talpyklose bus perdirbamos Kaišiadorių paukštyno ir kitose „Akola Group“ žemės ūkio bendrovių veikloje susidarančios organinės atliekos, tokios kaip paukščių, karvių mėšlas ir kt., iš kurių bus gaminamas biometanas – viena pažangiausių atsinaujinančios energijos rūšių. Gaminant biometaną, efektyviai sutvarkomos organinės žemės ūkio atliekos, mažinami jų sukeliami kvapai, mažinamas metano ir anglies dvideginio išmetimas į aplinką, šios dujos pakeičia iškastinį kurą (gamtines dujas) ir mažina priklausomybę nuo importuojamo energijos šaltinio.

„Gamykla kas valandą pagaminamus 1000 kub. m metano dujų jungs į bendrą dujotiekį elektrai ar šilumai gaminti, taip prisidėdama prie poreikio importuoti energiją mažinimo ir, reikalui esant, galimybę užtikrinti minimalius suvartojimo poreikius Kaišiadorių rajone. Procese gautas medžiagas trąšoms panaudos aplink Kaišiadoris įsikūrusios žemės ūkio bendrovės“, – planais dalijasi M. Saletis.

A. Vaitulevičė pabrėžia, kad tokie energetinio efektyvumo pirmūnai šalies pramonėje padeda ir kitoms įmonėms drąsiau diegti naujoves – pramintais keliais vaikščioti lengviau. „Tai, kad įmonė ryžosi diegti priemones ir skaičiuoja sutaupymus, yra labai svarbi informacija kitoms rinkos dalyvėms. Energijos vartojimo efektyvumo priemonių diegimo vienas iš pagrindinių barjerų – skirtingai ir nuosaikiai vertinamas atsipirkimas. „Kaišiadorių paukštyno“ pavyzdys rodo, kad darant viską nuosekliai ir laiku, rezultatas ateina ir gerokai didesnis, nei buvo planuota, tad direktyvos įgyvendinimas nesukels jokių sunkumų “, – sako ji.

Paukštynas patenka į imtį įmonių, kurioms jau taikoma prievolė įgyvendinti energijos vartojimo auditus kas ketverius metus. Savo iniciatyva įmonė jau ruošia dokumentus gauti ISO 50001 standarto sertifikatą, atliepiantį naujosios direktyvos versijos tikslus.