Aiškus poreikis

2023 metų gruodžio mėnesį baigėsi Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) skelbtas paraiškų priėmimas 31 mln. eurų subsidijų sumai iš Klimato kaitos programos lėšų biometano dujų gamybai bei biodujų valymo įrenginiams įrengti. Pagal šį kvietimą buvo gautas rekordinis skaičius paraiškų – net 22 paraiškos už 67,75 mln. eurų, arba dvigubai daugiau, nei buvo skirta lėšų. Šis pavyzdys aiškiai parodė, kad Lietuvoje verslas aktyviai domisi biometano gamyba.

Didžiausias biometano gamybos potencialas siejamas su žaliavomis iš žemės ūkio atliekų, augalininkystės produkcijos likučių, organinių namų ūkių ir pramonės atliekų bei nuotekų. Taip ne tik pasigaminami švaresni degalai, bet ir sprendžiami regioninės plėtros, aplinkosaugos ir socialiniai klausimai, be to, vystoma žiedinė ekonomika.

Ši tendencija nėra išskirtinė mūsų kraštui. Dėl perėjimo prie švaresnių energijos šaltinių iki 2040-ųjų pasaulinis suskystintų gamtinių dujų poreikis išaugs 50 proc. Tokią prognozę savo metinėje apžvalgoje neseniai pateikė žinoma energetikos įmonė „Shell“.

Bendrovės „Iveco“ atstovybės pardavimo ir rinkodaros vadovas Baltijos šalyse Ernestas Jakubonis sako, kad šiandien Lietuvoje jau beveik nebeliko didesnių vežėjų, kurių parkuose nebūtų suskystintomis ar suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomų transporto priemonių. Toks itin kruopščiai sąnaudas pasveriančių įmonių pavyzdys rodo, kad galimybė greitai gauti jau veikiančią racionaliai įkainotą technologiją, kuri leidžia iš karto gerokai nurėžti dalies išmetalų emisiją, vežėjams yra svarbi.

„Mūsų skaičiavimais, naudojant biometaną, į aplinką išmetama žymiai mažiau azoto oksidų (NOx) ir kietųjų dalelių, o optimaliomis sąlygomis galima apkarpyti CO2 emisiją net iki 95 proc., palyginti su dyzeliniu varikliu. Svarbu ir tai, kad atsiradusi nauja parama dujiniam transportui įsigyti bendruosius tokių automobilių naudojimo kaštus persveria būtent šios rūšies priemonių naudai“, – paaiškina E. Jakubonis.

Kovo pradžioje Susisiekimo ministerija paskelbė skatinimo programą įmonėms, kurios suinteresuotos taršių N2 kategorijos komercinio transporto priemonių pakeitimu į varomas biodujomis. Jos apimtis – 2,4 mln. eurų.

Taip pat startavo 5 mln. eurų paramos programa, kurios tikslas – N3 kategorijos transporto priemones pakeisti varomomis biodujomis. Bendrovės, norinčios taršias dyzelines transporto priemones keisti į varomas biodujomis, su viena paraiška gali pretenduoti į net iki 300 tūkst. eurų siekiančią subsidiją.

Savo ruožtu vasarį Energetikos ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas įsirengti biometano dujų gamybos ir valymo įrenginius. Šiai priemonei skirta 11,8 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo programos lėšų.

Biometanas yra vienas iš energijos išteklių, leidžiančių labiausiai sumažinti šilumos efektą sukeliančių dujų emisiją, lyginant su įprastu kuru. „Jis gali būti plačiai pritaikomas energetikos, transporto, žemės ūkio, pramonės ir pastatų sektoriuose. Planuojama, kad iki 2030 m. Lietuvoje būtų pagaminama ne mažiau kaip 950 GWh biometano“, – skelbė ministerija.

Skaičiuoja naudą

Alternatyviųjų degalų skatinimo startuolio „Dvire“ vadovas Marius Čižas sako, kad, atsižvelgus į šias subsidijas ir mažesnes degalų sąnaudas, bendrųjų dujinių transporto priemonių nuosavybės kaštų svarstyklės vienareikšmiškai pakrypsta biometano naudojimo pusėn. Ir tai rodo milžiniškas rinkos dalyvių susidomėjimas paskelbta subsidijų programa.

Be to, specialisto teigimu, transporto sektoriui perėjimas prie biometano naudojimo yra techniškai nesudėtingai įgyvendinamas uždavinys. Lietuvoje gamtinėmis dujomis varomas transportas – ne naujiena, o atitinkamas transporto priemones gamina ne viena bendrovė.

„Skatinimas tiek gaminti, tiek naudoti biometaną yra reikšmingas. Dabar šiam pokyčiui tinkamas laikas. Gamtinėmis dujomis varomas transportas be papildomų investicijų yra pritaikomas biometanui naudoti, todėl galima tvirtinti, kad tokio tipo transporto naudojimo patirtis yra ilgalaikė – virš 15 metų.

Pirmieji naudotojai buvo autobusų parkai, o šiuo metu jų patirtis gali būti sėkmingai perkeliama ir į vietinio krovininio transporto sektorių. Būtent biometanu varomas sunkusis keleivinis ir krovininis transportas turi didžiausią perspektyvą artimiausiu laikotarpiu ekonomiškai pagrįstomis sąnaudomis mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją“, – paaiškina ekspertas.

Biometano gamybos skatinimo programomis tikimasi pagreitinti žaliosios energetikos plėtrą. Tai leistų sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir padidinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Lietuvoje tai ypač aktualu transporto sektoriui: jame biometanas galėtų pakeisti gausiausiai naudojamą dyzeliną.

Anot E. Jakubonio, startavusi biometano subsidijų programa įsigyti N2 ir N3 klasės komercinius automobilius skatina sukurti naudojimo paklausą vietinėje rinkoje. Specialisto manymu, Lietuvai tai naudingas sprendimas, stebint alternatyviųjų technologijų perspektyvas artimoje ateityje ir žengiant transporto dekarbonizacijos žingsnius jau dabar. Be to, biometano gamyba Lietuvai ypač svarbi stabilizuojant energijos kainodarą bei užtikrinant nepriklausomybę nuo importo.

„Juolab kad transporto priemonių pasiūlos netrūksta kone kiekviename segmente. Štai „Iveco“ gali pateikti net trijų kategorijų dujomis varomų komercinių automobilių: nuo 3,8–7,2 tonų furgonų ar 12–19 tonų sunkvežimių iki visos vilkikų ir važiuoklių gamos. Platus dujomis varomų variklių asortimentas užtikrina plataus spektro jų panaudojimą visame komercinio transporto sektoriuje, o greitas kuro užpylimas leidžia stabiliai planuoti kasdienius darbus“, – pastebi pašnekovas.

Plečiasi infrastruktūra

M. Čižas atkreipia dėmesį, kad biometano užpylimo infrastruktūra taip pat sparčiai vystosi. Prieš keletą metų buvo galima naudotis tik didžiųjų miestų autobusų parkų pildymo punktais, o dabar situacija gerokai pasikeitė. Artimiausiu metu Lietuvoje numatoma atidaryti dar penkis užpildymo suslėgtosiomis dujomis punktus, o tai turėtų dar labiau skatinti šios technologijos plėtros perspektyvą.

„Šiuo metu jau veikia arba artimiausiais mėnesiais bus pradėti eksploatuoti pildymo punktai, įrengti prie pagrindinių transporto magistralių „Via Baltica“, A1 kelio ir kitur“, – sako ekspertas.