Suvalkijoje – džiugesys dėl javų ir nerimas dėl rapsų

Pirmoji birželio pusė Suvalkijos ūkiams – kupina emocijų: jei gegužę nušalę rapsai atnešė nerimo dėl būsimo derliaus, palankiai augantys žieminiai ir vasariniai javai, taip pat ankštiniai augalai nuteikia džiugiai. Pasak šiame regione dirbančio „Linas Agro“ agronomo Egidijaus Bačinsko, ūkininkai dabar laukia šiltesnių ir sausesnių orų.

„Ką pažeidė šalnos ir kenkėjai, to jau nepavyks atstatyti: tai ypač pasakytina apie rapsus. Tačiau žieminiai kviečiai – ir pakankamai išsikeroję, ir tuoj pradės žydėti, tad jų būklė – gera. Dėl didesnio drėgmės kiekio geriau auga vasariniai pasėliai, taip pat pupos ir žirniai. Jei ši vasara bus palanki, be didesnių vėtrų ir audrų, matysime gražiai augančius javus“, – teigia E. Bačinskas.

Jis priduria, kad regiono ūkininkų darbų sąraše laukia pasėlių apsauga fungicidais – nuo varpų fuzariozės, septoriozės, taip pat insekticidais – nuo javus puolančių amarų.

„Be viso to, reikės dar sustiprinti augalus maitinamaisiais preparatais per lapus – po to, kai pasėliai, ankštiniai augalai bus apsaugoti fungicidais ir insekticidais. Tam pravers skystos azotinės, NPK (azoto, fosforo ir kalio) pagrindu sukurtos trąšos“, – tikina specialistas.

Ūkininkai Žemaitijoje ruošiasi pasėlių apsaugai nuo ligų ir kenkėjų

Tuo metu Remigijus Laucius, „Linas Agro“ agronomas Žemaitijoje, teigia, kad šio regiono ūkininkai labiausiai nerimauja dėl jų pasėlius puolančių ligų ir kenkėjų. Anot jo, didelė drėgmė ir neaukšta oro temperatūra sudaro itin palankias sąlygas plisti negandoms.

„Drėgmė laukuose laikosi ir laikysis tol, kol nesulauksime pakankamai saulės bei šilumos. Todėl ūkininkai skuba atlikti žieminių pasėlių purškimus fungicidais nuo varpų ligų Tačiau dėmesio reikalauja ir kiti augalai: netrukus prasidės vasarinių javų žydėjimas, tad bus būtina juos apsaugoti ir fungicidais, ir insekticidais. Vis dėlto, dėl netinkamų oro sąlygų ūkininkai yra priversti atidėti purškimus“, – sako R. Laucius.

Specialisto teigimu, ūkiai Žemaitijoje susiduria ir su kita problema – antrąja piktžolių banga. Pasak jo, piktžolės plinta tiek tarp javų, tiek tarp kukurūzų, pastaruosius taip pat reikės sustiprinti papildomomis maistinėmis medžiagomis.

„Kartu su kukurūzais galvas aukštyn kelia piktžolės, tad jas pirmiausia ir reikėtų sukontroliuoti. Tuomet šiuos augalus vertėtų sustiprinti preparatais, turinčiais fosforo ir cinko. Fosforas reikalingas kukurūzų šaknims sustiprinti, o cinkas – augimui skatinti. Be abejo, reikia ir šilumos, tad realaus augimo spurto galima tikėtis antroje birželio pusėje“, – teigia R. Laucius.

Šiaurės Lietuvos ūkininkų nuotaikos – pakankamai geros

Kur kas labiau drėgme džiaugiasi Šiaurės Lietuvos regiono ūkininkai. Pasak čia dirbančios „Linas Agro“ regiono agronomės Modestos Labanavičienės, ūkiuose pasėliai ir ankštiniai augalai auga pakankamai gražiai.

„Kiek daugiau nerimo jaučiama dėl vasarą pasitaikančių vėtrų, audrų ir jų išguldomų pasėlių. Tačiau stabili drėgmė, kai lyja su pertraukomis, leidžia džiaugtis kokybiškai augančiais javais ir kitais augalais. Žinoma, skirtinguose rajonuose turime skirtingą situaciją, bet vertinant bendrai, didesnių negandų ūkininkai nesitiki“, – pasakoja M. Labanavičienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad vienas didžiausių iššūkių regione – ligos, ypač varpų fuzariozė. Anot specialistės, tai lemia, jog dalis ūkininkų savo laukus jau trečią kartą turės apsaugoti fungicidais.

„Apačioje, ties dirvožemiu, turime daug drėgmės, todėl sąlygos plisti ligoms – itin palankios. Jei pernai ir užpernai ūkininkai pasėlius fungicidais apdorojo vos kartą, kai kurie į laukus šiemet išvažiuos net trečiąsyk. Todėl saulės ir jos šilumos laukiame kaip išganymo. Vis dėlto, net ir ji gali pakenkti: prasidėjus žirnių ir pupų žydėjimui, saulė gali išdeginti žiedynus, o tai neleis užmegzti vaisių“, – pabrėžia žemės ūkio įmonės atstovė.

Prognozuoja: šiemet – ankštinių augalų metai

Su varpų fuzarioze susiduria ir ūkininkaujantieji Rytų Lietuvoje. Kaip aiškina regiono „Linas Agro“ agronomas Arnoldas Reimeris, ši liga pasirodė po kelių metų pertraukos: tam įtakos turėjo itin drėgni orai.

„Tiek pernai, tiek užpernai turėjome itin sausas vasaras, tad ir fuzariozės apraiškų praktiškai nebuvo. Tačiau dabar ji apėmusi tikrai nemažus laukų plotus, ir ją sunku kontroliuoti. Geriausia tai daryti pasitelkus priemones, turinčias metkonazolo, protiokonazolo ar tebukonazolo. Vėliau imtis kokybinio purškimo ir stiprinti žieminius kviečius produktais su azotu, kaliu ir pan.“, – sako A. Reimeris.

Tačiau specialistas pastebi, jog Rytų Lietuvos ūkininkų nuotaikos – pakankamai geros, ypač dėl pupų ir žirnių. Anot jo, ne itin malonius vasaros orus šie augalai išnaudoja puikiai.

„Jei vėsi, kritulių kupina vasara nėra itin palanki kviečiams ir kitiems javams, pupos ir žirniai auga tikrai nuostabiai, ši drėgmė – jiems į naudą. Todėl būtų galima teigti, kad šie metai – ankštinių augalų metai“, – tikina „Linas Agro“ regiono agronomas.