Šedbaruose prisiminta Lietuvos vardo diena

Kovo 9-ąją minima Lietuvos vardo diena, kuri pirmą kartą buvo pažymėta 1009 metais istoriniuose Kvedlinburgo metraščiuose. Šiai reikšmingai datai prisiminti Šedbarų bibliotekoje įvyko literatūrinė-sakralinė popietė „Posmai ir giesmės Lietuvai“. 

Pranešimą apie daugiau, kaip prieš tūkstantį metų įvykusius įvykius, paruošė Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešosios bibliotekos kraštotyrininkas Egidijus Ūksas. Pranešėjas išsamiai papasakojo arkivyskupo Šventojo Brunono Bonifaco istoriją, kuris vykdamas krikštyti pagonių buvo žiauriai nužudytas Lietuvos pasienyje, kartu pateikė ir kitų Lietuvos vardo kilmės hipotezių bei priminė, kad Lietuvos vardadienis yra nauja šventė, kurią tik prieš penkerius metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė atmintina diena ir oficialia Lietuvos vardo diena.

Susitelkti Gavėnios apmąstymams, gražiam šv. Velykų laukimui kvietė Tytuvėnų Caritas vadovas brolis Pijus, o Budraičių giedotojos (vad. Justina Viržintienė) pasidžiaugė kvietimu į šventę ir kartu su dalyviais pagiedojo vyskupo Motiejaus Valančiaus, kunigo Maironio parašytų giesmių. Renginyje savo eiles Lietuvai skyrė menininkė Diana Stungurienė iš Kražių, šedbariškė literatė Julija Butkienė pasidalino naujausiais posmais apie Šedbarų kaimą ir jį žymintį akmenį, skambėjo bibliotekininkės Dalios Galbuogienės sakraliniai eilėraščiai, o aktyvus bibliotekos skaitytojas Algimantas Lebedžinskas nuoširdžiai kalbėjo apie lietuviškas šventes, pagarbą tautinei giesmei bei vėliavai ir padeklamavo savo kūrybos sveikinimą, skirtą šiai šventei.

Renginio pabaigoje visus pakiliai nuotaikai sujungė lyrinės gitarų melodijos, kurias dovanojo Raseinių rajono kultūros centro Šiluvoje bardai – Saulius Beniulis ir Jūratė Dabžanskienė, Tytuvėnų apylinkių seniūno Valdo Ivanausko šventės dalyviams įteikti pavasariniai žiedai, jaukus bendravimas prie arbatos puodelio bei bendra nuotrauka renginiui atminti, kurios autorius Gintautas Stungurys iš Kražių.

Dalia Galbuogienė, Šedbarų biblioteka