Kodėl svarbu išsaugoti Baltijos jūros ruonius ir kaip galime prie to prisidėti
Pilkuosius Baltijos ruonius Lietuvos gyventojai yra pamėgę dėl jų mielos išvaizdos, tačiau nedaugelis žino, kad ruoniai taip pat yra itin svarbi Baltijos jūros ekosistemos dalis. Kuo ruoniai yra naudingi jūrai bei kaip galime prisidėti prie jų išsaugojimo?
Jau daugiau nei dvejus metus Lietuvoje vyksta iniciatyva „Duok ruoniukui penkis“, kurią vykdo „Lidl Lietuva“ bendradarbiaudama su Lietuvos jūrų muziejumi. Jos metu išgelbėta daugiau nei pusė šimto ruoniukų.
„Kiekvieną kartą, kai pirkėjas „Lidl“ prekybos tinkle įsigyja specialų daugkartinį pirkinių maišelį „Duok ruoniukui penkis“, 0,05 euro skiriame Lietuvos jūrų muziejaus vykdomai Baltijos jūrų gyvūnų reabilitacijos veiklai. Per daugiau nei dvejus projekto metus jau surinkome virš 120 tūkst. eurų, o šios lėšos padėjo išgelbėti 53 ruoniukus. Taip ne tik padedame puoselėti biologinę Baltijos jūros įvairovę, bet ir skatiname atsakingą vartojimą bei plastiko mažinimą, kas savo ruožtu taip pat prisideda prie geresnės jūrų ekosistemos būklės“, – sako Antanas Bubnelis, „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas.
Padeda kurti darnią ekosistemą
Ruoniai yra gyvybiškai svarbi Baltijos jūros ekosistemos dalis. Pagrindinė šių plėšrūnų užduotis – palaikyti mitybos grandinių pusiausvyrą. Medžiodami ir maitindamiesi žuvimi jie ne tik reguliuoja žuvies populiaciją jūroje, bet ir aprūpina maistinėmis medžiagomis smulkesnius organizmus ar skaidytojus.
Lietuvos jūrų muziejaus mokslininkų teigimu, Lietuvoje dažniausiai sutinkamų pilkųjų ruonių populiacija 1900 metais siekė apie 100 tūkst., o 1970 metais buvo sumažėjusi iki kritinės ribos – vos 3 tūkstančių. Šiandien Baltijos jūroje gyvena apie 40 tūkst. pilkųjų ruonių, tačiau jiems kyla grėsmė dėl besikeičiančios Baltijos jūros ekologinės situacijos, jie yra įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą.
Kaip pasakoja Laura Lupeikaitė, Lietuvos jūrų muziejaus vyr. biologė, Baltijos jūroje nelikus ruonių, galimai pagausėtų žuvų, kuriomis ruoniai maitinasi.
„Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo gerai, tačiau normaliai funkcionuojančiai ekosistemai padidėjęs tam tikrų rūšių žuvų kiekis būtų didžiulė žala. Ekosistema išsibalansuotų – pradedant netiesiogine žala augalijai, baigiant ligų protrūkiais, atsiradusiais dėl per didelės nebereguliuojamos rūšių gausos“, – sako biologė.
Ruoniai taip pat priklausomi
Mokslininkė pabrėžia, kad nors plėšrūnai reguliuoja savo grobio pasiskirstymą, gausą ir įvairovę, jie patys yra priklausomi nuo kitų ekosistemos dalyvių.
„Ruoniai daugiausia maitinasi žuvimi ir turį įtakos jos kiekiui Baltijoje, tuo pačiu jie ir patys itin priklausomi nuo žuvies išteklių. Jei jų sumažės, ruonių populiacija taip pat mažės. Tad nors mitybos piramidėje virš jų nėra kito plėšrūno, ruoniai vis tiek yra priklausomi nuo viso Baltijos mitybinio tinklo, kuriame, žinoma, reikšmingą įtaką turi ir žmogaus ūkinė veikla“, – pasakoja L. Lupeikaitė.
L. Lupeikaitė pabrėžia, kad kiekvienas gyvūnas ar augalas yra svarbi ekosistemos dalis, turinti savo funkciją ir didelę reikšmę kitiems organizmams, ruoniai – ne išimtis.
„Kai ruoniai nugaišta, jais minta sausumos plėšrūnai, paukščiai, galiausiai įvairaus tipo skaidytojai. Taip pat jie tampa ir gyvenamąja terpe bei maistu įvairiems parazitams“, – pasakoja L. Lupeikaitė.
Kaip padėti ruoniams?
Be jau minėtos finansinės paramos ruonių reabilitacijai, prisidėti prie šios rūšies išsaugojimo galima įvairiais būdais. Pavyzdžiui, renkantis vartoti žuvį, kuri pagauta tvariu būdu, tausojant žuvies išteklius jūroje. Taip pat – vengiant plastiko, kuris gali patekti į jūras ir būti prarytas ruonių. Radus ruoniuką jūros pakrantėje, reikia jo neliesti, o iš karto pranešti tarnyboms, skambinant trumpuoju pagalbos numeriu 112.
„Visai neseniai, kas šiuo metu nėra įprasta, krante buvo rastas itin prastos būklės ruoniukas. Jį radę žmonės nesudvejojo – iš karto paskambino numeriu 112 ir operatorius perdavė žinią mums, todėl ruoniuką greitai parsigabenome į reabilitacijos centrą. Norėtume priminti žmonėms, kad net jeigu pajūryje ant kranto pastebėtam ruoniui viskas gerai, duomenys yra svarbūs šių gyvūnų stebėsenai mūsų pakrantėje ir mes juos kaupiame“, – teigia L. Lupeikaitė.
Įsigyti specialų maišelį ir prisidėti prie Baltijos jūros ruoniukų gerovės pirkėjai gali visose prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvėse Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse ir Nemenčinėje.
Daugiau informacijos:
Lina Skersytė
Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamentas
UAB „Lidl Lietuva“
Tel. +370 5 267 3228, mob. tel. +370 680 53556
lina.skersyte@lidl.lt
Kodel-svarbu-issaugoti-Baltijos-juros-ruonius-ir-kaip-galime-prie-to-prisideti.docx
