Įstatymai atgrasūs, tačiau neefektyvūs
Lietuvos teisės aktuose už ridos klastojimą tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims numatoma bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Nuo 2023 m. liepos 7 d. suklastota automobilio rida buvo pradėta laikyti nedideliu trūkumu, o praėjus dviems metams po šio sprendimo įsigaliojimo ji bus laikoma kritiniu trūkumu, dėl kurio automobilis taps netinkamu eksploatuoti eisme.
Nors įstatymai ir aiškiai apibrėžia atsakomybę už ridos klastojimą, atgrasančių teismo verdiktų arba sėkmingų precedentų rinkoje vis dar pasigendama. Panaši tendencija vyrauja ir kitose tyrime dalyvavusiose šalyse.
Kaimyninėje Latvijoje privatiems asmenims už automobilio su suklastota rida pardavimą taikoma 100 eurų bauda, o juridiniams – 1 000 eurų. Asmenims, kurie teikė odometro rodmenų klastojimo paslaugas bauda siekia 200 eurų, o įmonėms – 2 000 eurų.
Estija neturi specialiai ridos klastojimui skirtų įstatymų. Ši veikla traktuojama kaip ir bet kuris kitas sukčiavimo atvejis ir gali užtraukti baudą arba kalėjimą iki 3 metų.
8,3 proc. visų Lietuvoje tikrintų automobilių turėjo suklastotą ridą, Estijoje tokių transporto priemonių dalis siekė – 7,8 proc., o Latvijoje – 12,9 proc. Baltijos šalys jau daugybę metų patenka tarp valstybių, kuriose ridos klastojimo atvejų daugiausiai, kas tik įrodo, jog įstatymai čia veikia prastai.
Automobilių duomenų įmonė „carVertical“ nustatė, kad jeigu visi ridos klastojimo atvejai būtų identifikuoti, o visiems kaltininkams būtų pritaikytos hipotetinės 3 000 eurų baudos, Lietuvos biudžetas kasmet pasipildytų apie 66,9 mln. eurų.
„Baudų surinkimas yra viena, tačiau visai kas kita būtų gerosios praktikos arba precedento sukūrimas. Tikėtina, kad ilgoje perspektyvoje tai padėtų spręsti ridos klastojimo problemą ir įneštų daugiau skaidrumo į skylėtą naudotų automobilių rinką“, – sako M. Buzelis.
Įmonė skaičiuoja, kad Lietuvoje dėl ridos klastojimo šalies vairuotojai bendrai patiria apie 48,5 mln. eurų nuostolių per metus.
Nors dauguma valstybių už ridos klastojimą taiko baudas ir net laisvės atėmimą, tačiau įstatymai skiriasi. Prancūzijoje sukčiams gresia laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų, Ispanijoje – iki 3,5 metų, Italijoje – iki 3 metų, o Vokietijoje – iki 1 metų.
Tiesa, maksimalios bausmės taikomos itin retai ir dažniausiai apsiribojama baudomis. Tačiau net ir griežtos bausmės neatgraso nusikaltėlių nuo ridos klastojimo. Ši tendencija ypač juntama Rytų Europoje, kurioje istoriškai ridos klastojimas daug labiau paplitęs nei Vakarų Europoje dėl mažesnės perkamosios galios, didelio importo ir senesnio automobilių parko.
„Europos Sąjungoje nėra vieningų ridos klastojimo problemą sprendžiančių įstatymų. Vienos šalys į šią problemą žiūri griežčiau, kitos – liberaliau. Vieningi įstatymai ilgainiui prisidėtų prie ridos klastojimo masto sumažėjimo“, – aiškina M. Buzelis.
Sudėtinga nustatyti kaltininką
Nors už ridos klastojimą daugumoje šalių baudžiama griežtai, teisme įrodyti, jog odometro rodmenys buvo tyčia pakoreguoti, sudėtinga. Slovakijoje vienam automobilių pardavėjui už ridos klastojimą 2023 m. buvo skirta 35 tūkst. eurų bauda, tačiau tai išskirtinis atvejis.
Vengrijoje 500 tūkst. km ridą pakoregavęs asmuo buvo nubaustas 630 eurų bauda, kuri net neatperka tokį automobilį įsigijusio vairuotojo permokos.
Kaimyninėje Latvijoje per pastaruosius 3 metus už ridos klastojimą nebuvo nubaustas nei vienas asmuo. Jungtinėje Karalystėje užfiksuoti keli atvejai, kai sukčiams buvo skirtos 4-5 tūkst. svarų sterlingų baudos. Visgi, turint omeny, kad regione kasmet suklastojama šimtų tūkstančių automobilių rida, tai tik ledkalnio viršūnė.
Prancūzijoje už ridos klastojimą nubaustas asmuo sulaukė 1 000 eurų baudos ir buvo įkalintas 6 mėnesiams. Tačiau ši 2014-ųjų istorija tik parodo, jog dauguma ridos klastojimu užsiimančių pavienių asmenų ar įmonių jaučiasi nebaudžiami. Tiesa, Prancūzijoje deklaruojama, jog bauda už ridos klastojimą gali siekti iki 300 tūkst. eurų ir tai yra didžiausia bauda, galimai taikoma už tokį nusikaltimą.
