Jo teigimu, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ į VRK kreipėsi prieš keturis mėnesius – praėjusių metų spalį prašydama patikslinti, ar NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju Briuselyje dirbęs G. Jeglinskas atitinka reikalavimą, kad prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis, ne mažiau kaip 3 pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje.

„Mums iš karto buvo svarbu išsiaiškinti, G. Jeglinsko formalią atitiktį visiems kandidatui į prezidentus keliamiems reikalavimams. Deja, tuomet VRK savo atsakyme išsisuko nuo konkretumo. Kadangi po konsultacijų su teisės ekspertais abejonių dėl formalumų atitikimo nebuvo, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ skyriai jį galėjo siūlyti kaip pretendentą į kandidatus“, – pabrėžia demokratų administracijos vadovas Arnoldas Pikžirnis.

A. Pikžirnis atkreipia dėmesį, kad iš pradžių VRK pateikė šabloninį atsakymą, teigdama, kad „šiuo metu neturi teisinio pagrindo vertinti, ar Giedrimas Jeglinskas atitinka Rinkimų kodekse keliamus reikalavimus“, taip nepateikdami jokio aiškaus situacijos vertinimo. Vėliau pateikus dokumentus, buvo sulaukta ir VRK užklausos su siūlymu pateikti informaciją bei paaiškinimus dėl G. Jeglinsko atitikties kandidatams į prezidentus keliamam trejų metų sėslumo reikalavimui.

Sausio pradžioje buvo pateikti dokumentai: trejų metų finansinės kandidato G. Jeglinsko išlaidos Lietuvoje, jo aktyvaus įsitraukimo į Lietuvos politiką ir aktualijas įrodymai, taip pat papildomai pateiktas konstitucinės teisės ekspertės doc. dr. Agnės Juškevičiūtės-Vilienės išsamus teisės situacijos vertinimas. Pateikti dokumentai pagrindžia, kad G. Jeglinskas atitinka Rinkimų kodekse keliamus reikalavimus kandidatui dėl sėslumo, nes su Lietuva jį sieja stiprūs ir nepertraukiami asmeniniai, socialiniai bei ekonominiai santykiai.

„Dabar VRK pirmininkė tvirtina, kad ar G. Jeglinskas gali būti renkamas prezidentu, paaiškės dar po trijų mėnesių, t. y. balandį, kai VRK patikrins jo pristatytus pareiškinius dokumentus ir surinktus 20 tūkst. rinkėjų parašus. Taigi kyla natūralus klausimas – kodėl atsakymas ir situacijos įvertinimas vilkinamas? Kodėl į klausimus, iškeltus dar praėjusį rudenį, galutinai atsakyti VRK nusprendžia visai prieš pat rinkimus? Ar taip norima sukelti abejones rinkėjams, kad jų parašas gali būti išmestas į šiukšlių dėžę ir geriau jį atiduokite „kitam“ kandidatui? Ar tai nėra galimai kišimasis ir poveikio darymas rinkėjams? Panašu, kad tokiu elgesiu VRK tiesiog atliepia tam tikrų politikų lūkesčius mažinti konkurentų skaičių“, – pabrėžia demokratų administracijos vadovas.

Ir būtina akcentuoti, priduria jis, kad kai bus surinkti parašai, jeigu VRK nuspręstų neregistruoti G. Jeglinsko kandidatu, kito kandidato į prezidentus iškelti demokratai niekaip nebegalės: „Tai reiškia, kad per rinkimus sumažės ir konkurencija. Tad ar sprendimų nepriėmimas dar prieš parašų rinkimą nėra mėginimas pasilikti galimybę daryti politinį spaudimą per VRK norint atsikratyti varžovu ir pasilengvinti rinkimų procesą? Situacija po dviejų mėnesių nebus kitokia – objektyvų atsakymą VRK galėtų pateikti jau dabar.“

„Todėl mažų mažiausiai keista, kad, turint visą informaciją apie kandidato trejų metų gyvenimą, nėra priimamas sprendimas dėl jo atitikties sėslumo reikalavimui. Suprantu, kad yra noras apsunkinti parašų bei aukų surinkimą kandidatui, bet nesinori tikėti, kad valdantieji galimai taip bando pasikišti sau atsarginę pagalvę ir tai daro VRK narių rankomis. Apie gyvenimą Lietuvoje pats G. Jeglinskas yra detaliai paaiškinęs ne tik VRK, bet ir žurnalistams, socialiniuose tinkluose. Priminsiu ir kitą svarbų aspektą. Dirbti NATO jis išvyko su mūsų šalies Vyriausybės rekomendacijomis ir dirbo ten mums visiems. O dabartinis VRK neapibrėžtumas sako, kad Lietuvos interesams NATO vadovybėje atstovavęs asmuo gali būti netinkamas kandidatas į Respublikos Prezidentus“, – svarsto A. Pikžirnis.