Gamtos ir klasikinės muzikos sintezė
„Tai unikali galimybė pasimėgauti muzikos, architektūros ir gamtos grožio derme. Moderniame didikų tradicijų įkvėptame dvaro parke vykstantys koncertai užburia ne tik vaizdais, bet ir emocijomis, kurios paliečia kiekvieno atvykusiojo širdį“, – sako jau penkerius metus „Beatričės vasaros“ festivalio renginius Zypliuose vedanti Justė Lipinskienė.
Pasak jos, jau kone tradicija tapęs „Beatričės vasaros“ festivalis Sūduvos krašto gyventojams atveria galimybę išgirsti profesionalią muziką ir aplankyti šimtmečius skaičiuojančius dvarus bei bažnyčias. Galimybė būti arčiau tikrojo paveldo, renginiui suteikia dar gilesnę prasmę.
Ji priduria, jog įvairiaspalvis ir platus muzikos pasaulis užburia ne tik suaugusius melomanus, bet ir pačius mažiausius jo svečius.
Nešini išskirtinės žinutės
Trečią kartą „Beatričės vasaros“ festivalyje pasirodantys vyrų vokalinio ansamblio „Quarum“ nariai pažymi ypatingą šio festivalio dvasią ir misiją.
„Beatričės vasaros“ festivalis atlieka nuostabią šviečiamąją funkciją Suvalkijos krašte, kviesdamas dalyvauti įvairius profesionaliosios muzikos atlikėjus. Džiugu, kad Suvalkijos miestuose ir miesteliuose skamba ne tik populiarioji muzika, o gyventojai, galbūt ne visi turintys galimybę nuvykti į didžiuosius miestus, festivalio dėka gauna puikią galimybę išgirsti profesionalią muziką savame krašte,“ – „Quarum“ ansamblio narys, baritonas Gintautas Skliutas.
Šiais metais „Ouarum“ ansamblis festivalyje atliks žydų bendruomenės atminimui skirtą programą, kurioje skambės ir religinės giesmės hebrajų kalba, ir pasaulietinės bei žydų liaudies dainos jidiš – šnekamąja žydų kalba: „Eli Eli“, „Yerushalayim Shel Zahav“, „Im Hashem Lo Yivneh Bayis“, „Hava Nagila“, „Tumbalalaika“ ir kitos.
Anot G. Skliuto, žydiškosios muzikos žinutė visuomet viena ir ta pati – „mylėkime vieni kitus“: „Kad ir kokios tautybės ar rasės esame, kad ir kokią religiją išpažįstame, o gal neišpažįstame jokios, nepaisant visų mūsų individualių bruožų ir skirtumų, visi esame šios žemės vaikai ir visi turime vienodą teisę gyventi.“
Koncerto organizatoriai viliasi, kad ši muzikinė programa paskatins klausytojus susimastyti apie meilės artimui ir visiems žmonėms svarbą, o pasikrovus puikių emocijų padės skleisti tolerancijos idėją.
Gydanti muzikos galia
„Džiaugiamės galėdami pripildyti klausytojų širdis ramybe ir taika – šių abiejų komponentų dabartiniu laikotarpiu ypatingai reikia. Rodos taip neseniai vyko antrojo pasaulinio karo baisumai ir štai vėl atsidūrėme visai netoli kažko panašaus, kas, rodos, protu nesuvokiama. Stengiamės įnešti bent kruopelytę suvokimo, kad visi šie žiaurumai ir prievarta negali gyvuoti mūsų pasaulyje,“ – sako gydančios muzikos galia tikintis G. Skliutas.
Anot jo, kad ir kokia muzika būtų atliekama, jeigu ji atkeliauja iš širdies, per ją klausytojus pasieks visi muzikon sudėti atlikėjų jausmai ir ji, nori nenori, bus paveiki. Niekaip kitaip, tik iš širdies į širdį yra muzikos kelias. Atlikėjas negali muzikuoti, nesudėdamas savo asmeninių jausmų, emocijų, minčių ir patirčių.
Jo mintims pritaria ir festivalio iniciatorė, sūduviškių dar meiliai vadinama „festivalio mama“ Augenija Kasperavičienė: „Aplink tiek daug visokių įtampų, grėsmių, išorinių dirgiklių, nuo kurių atsiriboti ir užsidaryti beveik neįmanoma. Kas gali padėti sielai atsigauti, atrasti ramybę? Gera knyga, muzika, dailės kūrinys… Neįmanoma ir be gamtos. Jeigu ne viskas, tai kas nors iš jų kad pas mus ateitų, o jeigu buvo išėję, kad sugrįžtų. Tad kviečiu visus savo krašto žmones, jų svečius, kaimynus patirti geros muzikos galią.“
Vienas iš ilgamečių festivalio mecenatų UAB „Gulbelė“ vadovas Arūnas Tarnauskas sako, kad kultūrinės iniciatyvos skatinimas ne tik prisideda prie visuomenės švietimo, bet ir suteikia galimybę dar geriau pažinti savo kraštą.
„Galimybė patirti gerų, sielą džiuginančių emocijų, pasimėgauti nuostabiomis muzikinėmis patirtimis gražiausiuose savojo krašto objektuose yra nepaprasta patirtis kiekvienam. Kultūrinio paveldo tyrinėjimas neįprastais, tačiau širdžiai maloniais būdais istoriją papildo naujomis spalvomis. Tai taip pat skatina bendruomenes susitelkti ir pajusti pasididžiavimą savo kraštu“, – sako A. Tarnauskas, pridurdamas, kad muzikos kalba yra universali ir suprantama daugeliui, ji paliečia sielą ir leidžia bendrauti širdimis.
[ngg src=”galleries” ids=”1″ display=”basic_thumbnail” thumbnail_crop=”0″]
