Įvertino specialistai
Jai pritarė VšĮ Kelmės profesinio rengimo centro Tytuvėnų skyriaus socialinė pedagogė Rasa Petrauskienė, patvirtindama, kad projekto metu su pažeidžiamais vaikais dirbantiems specialistams surengti mokymai buvo labai naudingi.
„Kiekvienas žinome, kad mūsų, kaip mokyklos bendruomenės atstovų, pareiga padėti vaikui ir paaugliui turėti pilnavertę, taikią kasdienybę, emociškai stiprią sveikatą, tačiau dažnai trūkstame idėjų, naujovių, kaip tai užtikrinti. Mokymuose sužinojau kaip galima atpažinti vaikus, patyrusius bet kokias smurto formas“, – tvirtina pašnekovė.
Savo įžvalgomis pasidalino ir Varėnos „Ąžuolo gimnazijos“ vyr. socialinė pedagogė Ramunė Varanauskienė. Pasak jos, pradžioje į intervencijas paaugliai žiūrėjo labai atsargiai.
„Pastebiu, kad jiems patinka individualūs seansai, atsipalaidavimo pratimai. Aišku, reikėjo laiko, kad vaikai pradėtų atvirai kalbėti. Šita programa naudinga dar ir dėlto, kad po pandemijos mokiniai tebejaučia įvairias baimes“, – sako R. Varanauskienė.
Projektas „Kartu mes galime“ šiuo metu yra baigiamas įgyvendinti dvylikoje Lietuvos savivaldybių, bet dar penkis metus numatytas jo tęstinumas. Iniciatyva jau veikia Alytuje bei Joniškio, Kretingos, Pasvalio, Šilutės, Ukmergės, Jonavos, Kelmės, Mažeikių, Rokiškio, Tauragės, Varėnos rajonuose.
Išskirtinė metodika
„Kartu mes galime“ projekto vadovas Paulius Šiupienius teigia, kad JAV kurtos metodikos, kurios adaptuotos Lietuvoje, skiriasi nuo daugelio kitų pagalbos mechanizmų, nes turi tris esminius bruožus. Pirma – metodika pati apklausų būdu identifikuoja savo tikslinę grupę. Taip smurtą patyrę vaikai išvengia nemalonių jausmų, nes nereikia patiems ieškoti pagalbos savo psichinei sveikatai gerinti.
Be to, metodika, t.y. profesionali psichologinė pagalba, yra taikoma vaikui patogioje aplinkoje – mokykloje. Tokiu būdu išvengiamas logistinis barjeras – vaikui nereikia važiuoti, eiti ar kitaip nuvykti pas psichologą.
Trečias svarbus aspektas – metodika yra nemokama, o tai labai svarbu, nes profesionalios psichologų paslaugos šiuo metu yra populiarios, brangiai apmokamos ir sunkiau prieinamos mažesnėse savivaldybėse.
Šios gerų rezultatų pasiekiančios CBITS ir „Bounce back“ metodikos yra sėkmingai naudojamos ne tik JAV, bet ir Japonijoje, Australijoje, o, projekto dėka, tapo prieinamos ir Lietuvos specialistams bei vaikams.
Projekto metu adaptuotos metodikos, padedančios mažinti ankstyvuosius po patirto smurto atsirandančius simptomus – nerimą, depresiją, potrauminio streso sindromą.
Smurtą, pasak mokslininkų, moksleiviai, kartais patys to nesuprasdami, patiria įvairiose vietose – namuose, socialiniuose tinkluose ir internete, mokykloje, bendruomenėje.
Pirminiai ankstyvieji simptomai, kaip reakcija į traumuojančias patirtis, pasireiškiantys vaikams yra potrauminis stresas, depresija bei nerimas, kurie gali iššaukti miego sutrikimus, atsiskyrimą nuo socialinės aplinkos, dėmesio praradimą mokyklai, draugams bei dalykams, kurie anksčiau teikė malonumą.
Vieninteliai mokymai
Projekto koordinatorė Ieva Balaišė džiaugėsi per du metus pasiektais reikšmingais rezultatais: „Turime apie 100 projekte dalyvaujančių specialistų – mokyklų psichologų ir socialinių pedagogų, kurie gavo visą reikiamą medžiagą, pirmuosius ir, turbūt, vienintelius šios metodikos mokymus Lietuvoje. Taip pat ugdymo įstaigoms išsiuntėme ir projekto motyvacinę medžiagą, kurioje jaunimą aktyviai skatinsime atsisakyti smurto, patyčių, gyventi taikiau ir saugiau, o žinant smurto atvejus ar asmenį, kuriam reikėtų pagalbos, nelikti abejingiems“.
„Bounce back“ programoje dvylikoje savivaldybių jau dalyvavo 252 pradinių klasių mokiniai, o jiems pravesta 1360 intervencijų. CBITS programoje dalyvavo 777 vyresnių klasių mokiniai, kuriems pravesta 4303 intervencijos.
„Skaičiai išties reikšmingi ir džiaugiamės, kad tiek specialistai, tiek vaikai teigiamai vertina metodikos bei jų naudą”, – teigia I. Balaišė.
Projekto informacija ir naujienos talpinamos specialiai projektui sukurtoje svetainėje www.kartumesgalime.lt
Projekto „Kartu mes galime“, kuris finansuojamas iš Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo ir priklauso programai „Sveikata”, vienas iš tikslų yra mažinti ankstyvuosius potrauminio streso ir depresijos simptomus, pasireiškiančius smurtą patyrusiems vaikams. Projekto vykdytojas – VšĮ Gralio projektai, o jo vertė – 247 997 eurai.
Įgyvendinant programą „Sveikata” Lietuvoje siekiama stiprinti psichinės sveikatos paslaugas bendruomenėse bei gerinti vaikų ir jaunimo gerovę. Joje numatytos priemonės suteikia galimybę kurti ir įgyvendinti įrodymais pagrįstas intervencijas, modernias mokymo programas ir tobulinti tarpsektorinį bendradarbiavimą siekiant prasmingų pokyčių Lietuvos vaikams ir jaunimui. Programos įgyvendinimą prižiūri Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA).
