Lietuviai nuo seno laikomi dainuojančia ir šokančia tauta. Tai įrodo Dainų švenčių vyksmas, skaičiuojantis šimtą metų nuo pirmosios šventės. Šiauliai – ne išimtis, čia dainų švenčių tradicija savo šaknis įleido dar 1933 m. Dainų ir šokių šventė Saulės mieste klestėjo ir tarpukariu, ir sovietinės okupacijos metais. Visa tai – istorija, praeitis, kuri negali būti pamiršta. Šiais metais Lietuvos dainų šventės šimtmetis įgauna ypatingą prasmę – didžiuotis turtinga mūsų tautos tradicija, kartu kurti naują, įkvepiančią ateities viziją.
Lietuvos dainų šventėje Šiaulių miesto savivaldybei atstovaus per 1500 dalyvių delegacija, kurią sudaro net 47 meno kolektyvai. Jų laukia ne tik ilgos repeticijos, bet ir atsakingas dalyvavimas šventiniuose renginiuose: jubiliejinė Dainų diena „Miškais kalnai žaliuoja“ (Kaune), kanklių koncertas „Skambėkite kanklės“, Folkloro diena „Rasi rasoj rasi“, Teatro diena „Esaties lieptais“, Ansamblių vakaras „Gyvybės medis“, pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertas „Vario audra“, Šokių diena „Amžių tiltais“, Dainų diena „Kad giria žaliuotų“, eitynės į Vingio parką ir kt. Lietuvos nacionalinis kultūros centras visos Lietuvos dalyviams pasiūlys ir papildomą kultūrinę laisvalaikio programą.
Šiaulių miestas gali didžiuotis ne tik dalyvių gausa šimtmečio Lietuvos dainų šventėje, bet ir ilgamete kūrybinių grupių dalyvavimo tradicija. Per visą šių ypatingų švenčių laikotarpį Šiaulių miesto meno kolektyvai pasižymėjo savo talentu, meistriškumu ir atsidavimu lietuviškos dainos ir šokio puoselėjimui.
„Lietuvos dainų švenčių istorijoje ne vienas meno kolektyvo vadovas buvo šventės vyriausiasis dirigentas ar baletmeisteris, o šiais metais kūrybinėse Lietuvos dainų šventės renginių grupėse savo patirtimi, mintimis dalinosi ir programą audė kultūros ir meno žmonės: Remigijus Adomaitis, Regina Marozienė, Regina Vaišnorienė, Darius Daknys, Romualdas Laugalis, Mindaugas Kosaitis, Anatolijus Kavaliauskis, Gediminas Brūzga. Tad turėsime progą dar kartą jais didžiuotis ir gėrėtis“, – sako Daina Kinčinaitienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja.
Tikimasi, kad dalyvavimas unikalios svarbos šventėje – Lietuvos dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“ – tik dar labiau sustiprins tarpusavio ryšį ir prisidės prie lietuviško identiteto puoselėjimo.
