„Paskutiniajame šios kadencijos valstybės biudžeto projekte išlikome nuoseklūs ir nesiblaškėme – esminiais prioritetais išlaikome žmonių pajamų augimą, šalies saugumo stiprinimą ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių investicijų skatinimą. Vertinant kadencijos pasiekimus, daugiau nei dvigubai padidinome finansavimą gynybai, 74 proc. išauginome minimalią mėnesinę algą uždirbančiųjų realias pajamas, senatvės pensijas – 80 proc., o darbo užmokesčius viešajame sektoriuje – 67 proc. Šie skaičiai ne tik rodo mūsų tvirtą įsipareigojimą visos kadencijos metu auginti ir stiprinti Lietuvą, bet ir užtikrina žmonių gerovės augimą“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Žmonių pajamų didinimas
2025 m. biudžeto projekte ir toliau nuosekliai laikomasi Vyriausybės krypties – žmonių pajamų didinimo – jai numatant 1,9 mlrd. eurų. Iš šios sumos 792 mln. eurų bus skirta dirbančiųjų pajamų didinimui.
Didžiausia dalis šios sumos – 394 mln. eurai – bus skiriama mokytojų, dėstytojų, mokslininkų bei kitų pedagoginių ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti. 230 mln. eurų bus skiriami medikų atlyginimams kelti, likę 105 mln. eurų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, prokurorų, tyrėjų atlyginimams, taip pat kultūros įstaigų ir meno darbuotojų bei kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti. Skaičiuojama, kad, lyginant su 2024 m., kitąmet vidutiniškai „į rankas“ gydytojų atlyginimai augs 305 eurais (10 proc.), slaugytojų – 141 euru (10 proc.), rezidentų – 144 eurais (10 proc.), kultūros ir meno darbuotojų – 83 eurais (7,6 proc.), nuo rugsėjo 1-osios mokytojų atlyginimas didės 142 eurų (8,2 proc.), dėstytojų atlyginimai taip pat nuo rugsėjo – 164 eurais (8,2 proc.).
Ateinančių metų biudžete siūloma didinti minimaliąją mėnesinę algą (MMA)12,3 proc. nuo 924 iki 1038 eurų. Šis pakeitimas reikš papildomą 68,97 eurų pajamų augimą „į rankas“ mažiausias pajamas gaunantiems. Lyginant su 2020 m., MMA uždirbantiems pajamos „į rankas“ 2025 m. iš viso bus padidėjusios 330,16 eurų arba net 74 proc.
Valstybės biudžeto projekte parama pažeidžiamiausiems papildomai sulauks 487 mln. eurų finansavimo. Iš jų socialinių išmokų indeksavimui, kuris apima išmokas vaikams, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijas, šalpos išmokas, bus skiriama 425 mln. eurų.
Papildomai biudžeto projekte numatyta vienišo asmens išmokas didinti 10,6 proc. iki 42,29 eurų. Vienišo asmens išmoką Lietuvoje gauna apie 230 tūkst. žmonių.
Taip pat siūlomi sprendimai valstybinės pensijos indeksavimui, mažų pensijų priemokoms ir nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų didinimui, tam iš viso numatant 52 mln. eurų.
Biudžeto projekte senatvės pensijos didinamos 12,7 proc. tam numatant 616 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikš 81 euro didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams (pensija didėja nuo 640 eurų iki 721 eurų). Šis sprendimas garantuoja stabilų senjorų perkamosios galios didėjimą – pajamos augs daugiau nei 10 proc. įvertinus kitąmet prognozuojamos 2,5 proc. infliacijos lygį. Gera žinia senjorams – jų pajamos 2025 m. augs netgi daugiau nei dirbančiųjų asmenų. Lyginant pensijas nuo kadencijos pradžios 2020 m. – jos didėja 80 proc. arba 321 euru „į rankas“. Šis sprendimas palies 637 tūkst. žmonių.
Saugumo stiprinimas
Nuosekliai įgyvendinant parlamentinių partijų susitarimą ir Lietuvos įsipareigojimus, susijusius su naryste NATO, Finansų ministerijos parengtame valstybės biudžeto projekte įsipareigota užtikrinti tolygų finansavimą, toliau stiprinant nacionalinius gynybos pajėgumus ir karinį mobilumą. Birželio 20 d. Seimui patvirtinus Finansų ministerijos parengtą Gynybos fondo paketą, Krašto apsaugos ministerijos finansavimas su Gynybos fondu viršys 2,5 mlrd. eurų ir sudarys 3,03 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Vyriausybės, politinių partijų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų vieningai sutarta, jog kritiškai svarbiems poreikiams – Vokietijos brigados priėmimui, nacionalinės divizijos vystymui ir kontrmobilumo priemonėms – įgyvendinti reikia 3 proc. BVP finansavimo, numatant tam papildomus tvarius šaltinius, o visi kiti poreikiai, kurie viršija 3 proc. BVP ribą – bus įgyvendinami sukūrus patogesnes paramos galimybes ir skolinantis per gynybos obligacijas. Šiomis priemonėmis pasinaudoti galima tinklalapyje gynybosfondas.lt
Tuo pačiu 2025 m. valstybės biudžeto projekte tęstinumą išlaiko teisė skolintis krašto apsaugos, gynybos pramonės ir su Vokietijos brigados dislokavimu susijusiems poreikiams.
Investicijos Lietuvos ateičiai
2025 m. Lietuva planuoja investuoti 3,6 mlrd. eurų, iš kurių didžiausia lėšų dalis – per 1,71 mlrd. eurų – bus skirtas žaliajai pertvarkai. Šioje srityje planuojamos daugiabučių namų renovacijos, paskolos atsinaujinančios energijos išteklių (saulės, vėjo) elektrinėms privatiems ir viešiesiems juridiniams asmenims, investicijos žaliosios pramonės technologijoms ir aukštos pridėtinės vertės pramonės plėtrai.
Švietimui numatoma 263 mln. eurų investicijos, dėmesį telkiant tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimui, visiems prieinamo šiuolaikinio ugdymo užtikrinimui, rinkos poreikius atliepiančios profesinio ugdymo sistemos sukūrimui, vieno langelio principo karjerai planuoti ir įgūdžiams tobulinti įdiegimui, efektyvaus mokslo ir studijų sistemos valdymo užtikrinimui.
Mokslui, verslui ir inovacijoms numatomos 206 mln. eurų investicijos: sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą, įgyvendinti misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas, stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose, gerinti konkurencinę investicijų pritraukimo aplinką.
147 mln. eurų investicijas ketinama skirti skaitmeninei pertvarkai – kurti technologinius sprendimus ir įrankius, leidžiančius saugiai ir patogiai naudotis paslaugomis, valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarkai, įmonių skaitmenizavimuisi skatinti.
Infrastruktūros fondas ir lėšos Lietuvos keliams
2025 m. planuojama įsteigti Infrastruktūros fondą, kurio tikslas – 1 mlrd. eurų investicijos 2025-2027 m. Fondas investuotų į finansiškai atsiperkančius projektus – gynybos pramonę, jūrų ir oro uostų bei geležinkelių infrastruktūrą, viešos-privačios partnerystės projektų vystymą, pvz. karinės infrastruktūros projektus, duomenų centrus, energetikos infrastruktūrą. 2025-2027 m. valstybės įnašas bei ILTE lėšos į šį fondą sudarytų po 50 mln. eurų kasmet. Kitą dalį sudarytų privačių investuotojų – tarptautinių finansų įstaigų, privataus kapitalo fondų, pensijų fondų – lėšos.
2025 m. valstybės biudžeto projekte numatomas finansavimas Lietuvos keliams – 784 mln. eurų, iš kurių Kelių priežiūros ir plėtros programai numatyta 563,2 mln. eurų, Gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui planuojama skirti 59,1 mln. eurų bei iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės bei 2021-2027 m. ES fondo lėšų) – dar 161,2 mln. eurų. Šios kadencijos metu keliams finansuoti skirta 2,84 mlrd. eurų.
Pajamos ir išlaidos – auga
2025 metų valstybės biudžeto projekte numatyta 17,98 mlrd. eurų pajamų. Lyginant su 2024 m. pajamos auga 5,9 proc. arba 1 mlrd. eurų.
Projekte numatyta per 23 mlrd. eurų išlaidų (jos auga 11,7 proc. lyginant su 2024 m., arba daugiau nei 2,4 mlrd. eurų), iš kurių didžiausia dalis skirta socialinei apsaugai – daugiau nei 11,5 mlrd. eurų (papildomai daugiau nei 1,3 mlrd. eurų, lyginant su 2024 metais). Sveikatos apsaugai atiteks daugiau nei 4,37 mlrd. eurų (papildomai 533 mln. eurų), švietimui – 4,32 mlrd. eurų (papildomai 571 mln. eurų), gynybai – 2,57 mlrd. eurų (papildomai 293 mln. eurų), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 944 mln. eurų (papildomai 53 mln. eurų daugiau), poilsio, kultūros ir religijos sritims – 909 mln. eurų (papildomai 80 mln. eurų daugiau), būstui ir komunaliniam ūkiui 678 mln. eurų (papildomai 101 mln. eurų), aplinkos apsaugai 438 mln. eurų (papildomai 36 mln. eurų), bendrosioms valstybės paslaugoms – 2,52 mlrd. eurų (papildomai 141 mln. eurų), ekonomikai – 1,97 mlrd. eurų (papildomai 42 mln. eurų).
Taip pat reikšmingai auga ir savivaldybių pajamos – jos viršys 6,67 mlrd. eurų (lyginant su 2024 m. auga 832 mln. eurų arba 14,2 proc.). Be to, savivaldybės galės skolintis papildomai iki 112,6 mln. eurų.
Finansų ministerijos parengtame 2025 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2025 metais sudarys -3 proc. BVP, o valdžios sektoriaus skola – 43,2 proc. BVP.
