Pasak teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, asmens duomenų apsauga yra viena svarbiausių šiuolaikinės visuomenės vertybių, todėl labai svarbu, kad ji būtų saugikliu tada, kai to išties reikia.

„Viešųjų konsultacijų metu Lietuvos darbdaviai įvardijo suprantamą poreikį tvarkyti darbuotojų ir kandidatų teistumo duomenis plačiau, kai tai būtina specifinėms funkcijoms išpildyti. Tiek Lietuvos įmonės, tiek užsienio investuotojai, veikiantys finansų, draudimo, aukštųjų technologijų sektoriuose, susidurdavo su teisiniu neaiškumu, ieškodami specialistų darbui su rizikos prisiėmimu, pinigų plovimo prevencija, intelektine nuosavybe ir pan. Nuo šiol kliūčių taikyti aukštus patikimumo standartus Lietuvoje neliks, o tai suteiks galimybes aukštą pridėtinę vertę kuriančių verslų plėtrai”, – teigia E. Dobrowolska.

Naujasis teisinis reglamentavimas suteiks darbdaviams galimybę tvarkyti darbuotojų ir pretendentų teistumo duomenis, atsižvelgiant į darbdavio teisėtą interesą, kartu nustatant atitinkamas darbdavio pareigas ir duomenų subjektų teisių ir laisvių apsaugos priemones.

Taip pat keisis priežiūros institucijų skundų dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų pažeidimų nagrinėjimo bei tyrimų ir patikrinimų nagrinėjimo tvarka. Priežiūros institucijos galės pasirinkti tinkamiausius skundų nagrinėjimo būdus, taip pat galimybę apjungti skundus, stabdyti skundų nagrinėjimo terminą. Be to, numatoma taikaus skundo sprendimo galimybė.

Galiausiai nustatytas naujas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos bendradarbiavimo mechanizmas atliekant pažeidimų nagrinėjimą bei įteisinta pareiga šioms priežiūros institucijoms viešinti priimamus sprendimus.

2022 – 2023 m. Teisingumo ministerija organizavo viešųjų konsultacijų ciklą, kurio metu kartu su socialiniais partneriais analizavo esamo asmens duomenų apsaugos teisinio reglamentavimo taikymo problemas.

Viešųjų konsultacijų metu kartu su duomenų valdytojais, duomenų tvarkytojais, duomenų subjektais bei juos atstovaujančiomis asociacijomis aptartas Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymas žurnalistinei veiklai, taip pat – poreikis papildomai reglamentuoti vaizdo stebėjimą, biometrinių duomenų, kuriais siekiama konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę, tvarkymas, teistumo duomenų bei asmens duomenų tvarkymas mokslinių ir istorinių tyrimų tikslais.