Atidarymo koncerto programa kvies klausytojus į nuostabią kelionę per skirtingus muzikos laikmečius. Iškilmingame koncerte, vyksiančiame Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje, klausytojai išgirs tris skirtingų epochų ir stilistikų sakralinės muzikos kūrinius, jungiančius baroko didybę, lietuvišką chorinę tradiciją ir šiuolaikinės muzikos kontempliatyvų grožį. Programos ašimi taps garsaus estų kompozitoriaus Arvo Pärt „Berlyno mišios“ – monumentalus kūrinys, kuriame minimalistinė išraiška įgauna gilią dvasinę prasmę.
A. Pärt, šiemet švenčiančio savo 90-metį, muzika pastaraisiais dešimtmečiais tapo savotišku tiltu tarp XXI a. chorinio meno tradicijų ir klausytojų bei atlikėjų patyrimų. „Berlyno mišios“, sukurtos 1990 m. originaliai sukurtos mišriam chorui ir vargonams, o 1997 m. parašytas chorui ir styginių orkestrui, yra kompozitoriaus santykio su estetiškai minimalistiniu skambesiu pavyzdys. Tai sakralinis kūrinys, išlaikantis mišioms būdingas penkias dalis: Kyrie, Gloria, Credo, Sanctus ir Agnus Dei. Kūrinys sužavės klausytojus savo vidine ramybe, kurią dar labiau sustiprins Klaipėdos kamerinis orkestras – vienas ryškiausių Lietuvos kolektyvų, garsėjantis jautriomis, stilistiškai kruopščiai išpuoselėtomis interpretacijomis.
Koncerte skambės ir mažiau pažįstami, tačiau ne mažiau reikšmingi opusai. Klausytojams paruošta premjera – pirmą kartą Lietuvoje bus atliekama lietuvių kompozitorės Kristinos Vasiliauskaitės „Giesmė šv. Juozapui“ – šis kūrinys papildys festivalio repertuarą nauju, nacionalinės chorinės muzikos akcentu. Jos kūrybai būdinga faktūros skaidrumas, diatoniškos dermės, romantiško emocionalumo persmelkta melodika. Šios savybės lemia kompozitorės muzikos populiarumą Lietuvoje ir užsienyje, ypač JAV, ten chorai nuolat užsako kompozitorei naujus kūrinius, įtraukdami juos į savo koncertinius turus.
Koncertą atvers XVIII a. italų kompozitoriaus Nicola Porporos „Salve Regina“, kuris įkūnija baroko epochos iškilmingumą ir skambesio puošnumą. Įdomu tai, kad šis, šiandien Lietuvoje mažai žinomas, kompozitorius akompaniatoriumi buvo pasamdęs dar visai jauną Josephą Haydną. Pastarasis vėliau pasidalino savo prisiminimais: „Iš Porporos gavau daug naudos dainavimo ir italų kalbos srityse”. Jis taip pat teigė, iš maestro išmokęs tikrųjų kompozicijos pagrindų.
Šis ypatingas koncertas neabejotinai taps reikšmingu įvykiu ne tik festivalio kontekste, bet ir visos Lietuvos muzikiniame gyvenime. Klaipėdos kamerinis choras „Aukuras“ ir Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ – du kolektyvai, garsėjantys įtaigiu atlikimu, apjungs jėgas tam, kad atskleistų sakralinės muzikos didybę. Prie jų prisijungs mecosopranas Renata Dubinskaitė – viena ryškiausių Lietuvos vokalisčių, pasižyminti ne tik solidžia scenine patirtimi, bet ir gebėjimu meistriškai perteikti barokinės muzikos dramaturgiją.
Visam šiam ambicingam sumanymui vadovaus dirigentas Raul Talmar – Estijos chorinės scenos autoritetas, dirbęs su žymiausiais pasaulio kolektyvais ir vadovavęs grandiozinėms Estijos dainų šventėms. Jo patirtis ir gebėjimas derinti chorų skambesį neabejotinai suteiks koncertui ypatingą nuotaiką. Tai bus reta proga pajusti, kaip skirtingų šalių ir muzikinių tradicijų jungtis tampa vieninga ir paveikia muzikine patirtimi, įprasminančia „Resurrexit“ festivalio misiją – atgimimą per muziką.
Kodėl šio koncerto negalima praleisti? Tai daugiau nei muzikinis vakaras – tai patyrimas, kuris sujungia istoriją, kultūrą ir emociją. Tai galimybė išgirsti pasaulinio garso kūrinius, atliekamus aukščiausios klasės muzikantų, ir pasinerti į dvasinį prisikėlimą, kurį kasmet dovanoja „Resurrexit“. Jei bent kartą svarstėte apsilankyti festivalyje, šis koncertas – puiki proga pradėti savo pažintį su viena svarbiausių Lietuvos muzikos tradicijų.
Festivalis „Resurrexit“ – kiekvieną pavasarį į Šiaulius sutraukiantis profesionalius kolektyvus ir muzikos mylėtojus. Šiemet, balandžio 16–27 dienomis, organizatoriai kvies įspūdingiems koncertams, kuriuose skambės tiek klasikinė, tiek šiuolaikinė muzika. Renginį kuria koncertinė įstaiga „Polifonija“, finansuoja kultūros ministerija, Šiaulių miesto savivaldybė. Daugiau informacijos apie festivalio programą ir renginius galima rasti interneto svetainėje www.polifonija.lt bei „Polifonijos“ socialinių tinklų paskyrose.
