Prokuroro prašymu, Vilniaus apygardos teismas taip pat konfiskavo iš Seimo nario daugiau nei 3 tūkst. Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatą. 2022 m. birželio 30 d. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs P. Gražulio apeliacinį skundą, taip pat jį atmetė ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje.
Bylos duomenimis, Seimo narys P. Gražulis nuo 2015 m. liepos 6 d. iki 2016 m. liepos 26 d. iš vienos privačios bendrovės siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą veikdamas šios bendrovės interesais bei neleistinai kišdamasis į kitų valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą, taip pat siūlydamas Rusijos pareigūnams duoti pinigų, prašydamas neteisėtai veikti nurodytos bendrovės interesais. Prokuroro ir teismo vertinimu, tokiais veiksmais Seimo narys sistemingai, ilgą laiką naudojosi savo, kaip aukščiausios valdžios atstovo, statusu ir įtaka, menkino užimamų pareigų prestižą, Lietuvos Respublikos Seimo bei Seimo narių autoritetą, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus principus ir taip sulaužė Seimo nario priesaiką ir dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.
Baudžiamąją bylą teismui pavyko perduoti 2021 m. gegužę atnaujinus ikiteisminį tyrimą, po to kai 2020 m. gruodį Seimas leido patraukti P. Gražulį baudžiamojon atsakomybėn. Prieš tai, 2019 m. birželį, generalinio prokuroro kreipimasis dėl Seimo nario teisinės neliečiamybės panaikinimo nebuvo patenkintas, tuomet ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas.
2016 metais pradėtą ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.
