Prieš kiekvieną įrengtą ir eksploatuojamą greičio matuoklį – tiek momentinį, tiek vidutinio greičio – įrengiami kelio ženklai, informuojantys apie vykdomą greičio kontrolę, bei ženklai, nurodantys leistiną greitį. Iš viso bus pastatyta daugiau kaip 150 kelio ženklų su nurodytu leistinu greičiu prie momentinių greičio matuoklių ir daugiau kaip 250 – prie vidutinio greičio matuoklių.
„Yra toks posakis: „bausti negalima pasigailėti“. Kur jame dedame kablelį? Mano, kaip ministro, noras – apsaugoti eismo dalyvius. Papildomi ženklai prie greičio matuoklių neleis „pinigautis“ iš vairuotojų, nes dar kartą primins, koks greitis leistinas konkrečiuose keliuose“, – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei vidutinio greičio matavimo ruože bus įrengtas papildomas kelio ženklas, pavyzdžiui, miesteliuose, apsisukimų vietose ar kitur, nurodantis kitokį leistiną greitį, vairuotojai privalės vadovautis juo. Tai reiškia, kad greičio apribojimas vidutinio greičio matavimo atkarpoje gali keistis – tokiu atveju leistinas greitis skaičiuojamas pagal ženklą nuo jo pastatymo vietos.
„Įgyvendindami naująją tvarką, įrengiame papildomus kelio ženklus, kurie nurodo leistiną greitį būtent toje vietoje, kur jie yra įrengti. Tokia tvarka vairuotojams leis aiškiau suprasti, koks leistinas greitis galioja ties greičio matavimo įrenginiais. Tuo siekiame, kad vairuotojams kelionės keltų kuo mažiau streso“, – akcentuoja „Via Lietuva“ Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Modestas Lukošiūnas.
Išankstinio informavimo nurodant leistiną greitį prieš matuoklius principas jau taikomas ir Latvijoje bei Estijoje. Tai atitinka gerąją Europos praktiką – daugelyje ES šalių greičio kontrolės priemonės ne slepiamos, o aiškiai žymimos, nes pagrindinis tikslas yra ne bausti, o užkirsti kelią pažeidimams ir skatinti saugų elgesį eisme.
Latvijoje vairuotojai iš anksto informuojami apie momentinio ir vidutinio greičio matuoklius kartu nurodant ten leistiną greitį jau nuo 2019-ųjų. Įdiegus minėtus kelio ženklų derinius, fiksuotas greičio viršijimo ir eismo įvykių skaičiaus sumažėjimas. Tuo metu Estijoje šie kelio ženklai įrengiami prie momentinio greičio matuoklių.
Nauja tvarka – mažiau neaiškumų, daugiau saugumo
Primename, kad susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis pasirašė Stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir eksploatavimo keliuose tvarką. Ji numato, kad momentinio ir vidutinio greičio matavimo sistemos veiks nustatytose juodosiose dėmėse ir avaringuose ruožuose, vietose, kur eismo įvykiai kartojasi.
Sudarant prioritetinį sąrašą vietų, kuriose bus įrengiamos greičio kontrolės priemonės, bus taikomi objektyvūs ir aiškiai apibrėžti kriterijai – eismo įvykių tankis, skaičius, jų pasekmės, eismo intensyvumas, greičio apribojimai. Tai leis užtikrinti, kad greičio matuokliai būtų įrengiami ten, kur jų poveikis eismo saugumui būtų didžiausias. Šis metodas padės nukreipti kontrolės priemones į vietas, kur greičio viršijimas kelia didžiausią grėsmę eismo dalyviams.
Kelių ruožuose per gyvenvietes momentinių greičio matuoklių įrengimo vieta bus nustatoma individuliai, atsižvelgiant į eismo saugumo sričiai svarbius objektus – šalia švietimo įstaigų, prekybos centrų, maldos namų, žaidimų aikštelių ir pan. Prioritetas skiriamas į pirmumo sąrašą įtrauktoms kelių vietoms, susijusioms su nustatyto greičio viršijimu ir (arba) saugaus greičio nepasirinkimu.
Taip pat jei juodosiose dėmėse arba avaringose vietose, kuriose per vienerių metų laikotarpį buvo įgyvendintos nesudėtingos eismo saugumo priemonės, tačiau po jų įrengimo eismo įvykiai toliau vyksta, esant poreikiui momentiniai greičio matuokliai galės būti įrengiami kaip laikina priemonė – iki tol, kol bus įgyvendintos ilgalaikės, sudėtingos eismo saugumo priemonės.
Vidutinio greičio matuokliai bus diegiami kelių ruožuose, kuriuose per pastaruosius ketverius metus fiksuoti bent keturi įskaitiniai eismo įvykiai, iš jų mažiausiai du – dėl greičio viršijimo ar nepasirinkto saugaus greičio. Jeigu nustatoma, kad eismo įvykiai koncentruojasi tik vienoje kelio ruožo dalyje, o likusioje jų nefiksuota, ruožas gali būti trumpinamas – pradžia ar pabaiga nustatoma ties artimiausia sankryža.
Naujoji greičio matavimo tvarka nėra skirta vien pažeidimams fiksuoti – jos tikslas yra realiai gerinti eismo saugumą. „Via Lietuva“ atliks detalią duomenų analizę ir jau kitais metais pateiks konkrečius pasiūlymus dėl pokyčių greičio kontrolės sistemų išdėstyme.
Įvertinus eismo įvykių statistiką, „Via Lietuva“ organizuos pirkimus ruožų pertvarkymo darbams, o šie bus vykdomi 2026 metais. Informacija apie kelių ruožus, kuriuose veikia greičio matuokliai, bus skelbiama viešai.
Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose yra įrengti 78 momentiniai greičio matuokliai ir 135 vidutinio greičio matavimo sistemos.
