Sausio 19-osios rytą ugniagesiai gelbėtojai buvo iškviesti į Vilniaus rajono Buivydžių seniūnijos Buivydžių I kaimą. Nuo šeštadienio pasigedus individualaus namo gyventojos, ugniagesių buvo paprašyta atidaryti namo duris. Jiems patekus į vidų, name rasti dviejų moterų kūnai ir apdegęs kambarys. Gaisro tuo metu jau nebuvo. Autonominis dūmų detektorius name neįrengtas. Įvykis tiriamas.
Tos pačios dienos vakare, apie 19 val., Kauno rajone, Batniavos seniūnijoje, Tolivardžių kaime, atvira liepsna degė plastikinis vagonėlis ant ratų. Apmalšinus liepsnas, viduje buvo rastas sudegusio žmogaus kūnas.
20.39 val. Kazlų Rūdos savivaldybėje, Bagotosios kaime, dviejų aukštų daugiabutyje, viename iš butų pirmajame aukšte, degė kambarys. Ugniagesiai iš degančio pastato išnešė žmogų, jį gaivino greitosios pagalbos medikai, tačiau po kurio laiko konstatuota žmogaus mirtis. Gaisro priežastis – neatsargus rūkymas. Dūmų detektoriaus bute nebuvo.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininko Aurimo Gudžiausko teigimu, viena iš dažniausių žūčių gaisruose priežasčių – netinkamas gyvenimo būdas, nesirūpinimas savo saugumu: „Sudėtinga padėti žmonėms, kurie patys nesirūpina savo saugumu. Prevencinių akcijų metu priešgaisrinės priežiūros pareigūnai ir ugniagesiai gelbėtojai yra lankęsi ir vakar Kauno rajone ir Kazlų Rūdos savivaldybėje žuvusiųjų gyvenamuosiuose būstuose. Pareigūnai buvo įrengę ir dūmų detektorius, tačiau jų signalas, matyt, labai erzina rūkant, todėl jie paprasčiausiai buvo nuimti.“
Pasak A. Gudžiausko, šaltuoju metų laiku daug gaisrų kyla ir dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių gedimų arba netinkamo jų eksploatavimo: „Paspaudus šalčiams, gaisrai neretai kyla, kai krosnys perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurams naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Labai greitai užsidegti gali ir kai prie krosnies pakuros yra laikomos degios medžiagos. Neretai gaisrai kyla ir dėl dūmtraukyje susikaupusių suodžių, jiems užsidegus, ugnis persimeta į stogo ar perdangos konstrukcijas“.
Sausį gaisruose žuvo 9 žmonės
Šiemet Lietuvoje kilo 516 gaisrų, kuriuose žuvo 9 žmonės, o 11 gyventojų patyrė traumų. Palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai kilo 516 gaisrų, kuriuose žuvo 7 žmonės, gaisrų skaičius šiemet išliko toks pat, tačiau žuvo 2 gyventojais, arba 28,6 proc., daugiau.
Pagrindinės sausio mėnesį kilusių gaisrų priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (19,77 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (10,7 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (8,7 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (7,6 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (4,8 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,3 proc.). Gyvenamosios paskirties pastatuose šiemet kilo 250 gaisrų, t. y. 48,5 proc. visų gaisrų, juose žuvo 9 gyventojai (iš jų 5 gyventojai – individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose, 3 gyventojai – daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose). Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 183 gaisrai ir juose žuvo 5 gyventojai, šiemet gyvenamosios paskirties pastatuose gaisrų (+36,6 proc.) ir juose žuvusiųjų (+80,0 proc.) skaičius išaugo. Individualiuose gyvenamuosiuose namuose šiemet kilo 191 gaisras, iš jų 83 gaisrai – dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.
46 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,9 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 19 gaisrų), pirtys (8), garažai (4). Pernai per tą patį laikotarpį pagalbinio ūkio paskirties pastatuose kilo 36 gaisrai, t. y. šiemet jų skaičius išaugo 27,8 proc.
Ugniagesiai gelbėtojai pataria
Ugniagesiai gelbėtojai įspėja, kad pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų bei kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių. Kai kūrenasi krosnis ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams.
Kita aktuali problema – patalpų šildymas elektriniais prietaisais. Atminkite, kad pavojinga į elektros tinklą iškart įjungti kelis tokius elektros prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl ko dažnai ir kyla gaisrai. Elektrinius šildymo prietaisus reikia statyti toliau nuo užuolaidų bei baldų. Nepalikite ant jų padžiautų rūbų, o išeidami iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtinai išjunkite. Nemažėja gaisrų ir dėl savos gamybos elektrinių šildymo prietaisų. Dėl šios priežasties ypač dažnai dega statybininkų vagonėliai, sodo nameliai, garažai. Todėl daug saugiau naudoti gamyklinius šildymo prietaisus, žinoma, prieš tai gerai susipažinus su jų eksploatacijos taisyklių reikalavimais.
Kad būtų išvengta žmonių žūčių ir ugniagesiai galėtų laiku atskubėti į pagalbą, užtikrinkite gaisrinių automobilių privažiavimą prie pastatų, vandens telkinių, hidrantų, neužstatykite jų transporto priemonėmis, o atokiose kaimo vietovėse išeikite jų pasitikti.
Nerūkykite lovoje! Įsigykite ir gyvenamosiose patalpose įsirenkite autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų.
