Penktadienis, 24 liepos, 2026
RINA
No Result
View All Result
No Result
View All Result
RINA
No Result
View All Result

Apklausa: nacionalinio patiekalo rinkimuose didžkukuliai įveikė šaltibarščius, vėdarus ir plokštainį

Gabija Apie Viską!@ Gabija Apie Viską!
Penktadienis, 24 lapkričio, 2023
0
Vyrauja daug skirtingų įsitikinimų apie tai, kokį patiekalą turėtumėme vadinti nacionaliniu Lietuvos valgiu – vieni mano, kad tai turėtų būti didžkukuliai, kiti teigia, kad lietuviai labiausiai žinomi dėl šaltibarščių, vėdarų arba bulvių plokštainio. Vis dėlto, Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad nacionaliniu šalies patiekalu turėtų būti vadinami didžkukuliai.

Dvidešimtmetį mininčio lietuviškų patiekalų restorano „Etno dvaras“ inicijuotas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė (51 proc.) Lietuvos gyventojų mano, jog nacionaliniu Lietuvos patiekalu turėtų būti laikomi didžkukuliai, arba cepelinai. Tik 2 iš 10 respondentų tikino, kad nacionalinis šalies maistas galėtų būti šaltibarščiai ir vos 7 proc. pasisakė už bulvinius vėdarus.

„Dėl didžkukulių kilmės patikimų istorinių šaltinių nėra, bet yra žinoma, kad bulvės į Lietuvą atkeliavo iš Vakarų. Labai gali būti, kad pirmąkart šis patiekalas galėjo būti pagamintas Žemaitijoje arba Suvalkijoje, o į šiuos regionus paplito iš vokiškosios Mažosios Lietuvos. Anksčiau Žemaitijoje buvo itin populiarūs įvairūs virtiniai, kurių gamybai buvo naudojami miltai. Kuomet atsirado bulvės, buvo eksperimentuojama su receptais, kai vietoje miltų naudojamos bulvės – taip atsirado ir didžkukuliai, žemaičių kartais vadinami kleckais“, – sako Lietuvos kulinarijos paveldo fondo direktorė Birutė Imbrasienė.

Net 42 proc. respondentų teigė, kad didžkukuliai yra jų mėgstamiausias nacionalinis patiekalas – juos labiausiai mėgsta Šiaulių (54 proc.) ir Klaipėdos (50 proc.) gyventojai. Tuo tarpu 21 proc. atsakiusiųjų mėgstamiausiu patiekalu laiko šaltibarščius. Jie daugiausiai populiarumo susilaukė Panevėžyje (26 proc.), Šiauliuose (26 proc.), Vilniuje (25 proc.) ir Kaune (23 proc.).

„Tokie rožinės spalvos šaltibarščiai, kuriuos mes esame pripratę matyti dabar, tiesą sakant, atsirado jau tarpukariu, šalies valgyklose. Anksčiau ši sriuba buvo baltos spalvos, kadangi jos gamyboje buvo naudojami tik burokėlių kotai. Vėlgi, tikslią jos kilmę įvardinti sunku, tačiau manoma, kad „baltieji šaltibarščiai“ jau buvo paplitę ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, – pasakoja Kulinarijos paveldo fondo vadovė.

„Etno dvaras“ rinkodaros vadovo Kęstučio Markevičiaus teigimu, tai, kad Lietuvos gyventojai itin mėgsta didžkukulius, pastebima ir pagal jų užsakymų statistiką.

„Savo restoranuose per 20 veiklos metų jau esame pagaminę daugiau negu 9,3 mln. didžkukulių, arba kiek daugiau nei po 3 vnt. didžkukulius kiekvienam Lietuvos gyventojui. Kas ketvirtas svečias, užsukęs į mūsų restoraną, užsisako būtent didžkukulius“, – pabrėžia K. Markevičius.

Didžkukuliai ir cepelinai – ar skiriasi?

Tyrimas taip pat parodė, kad daugiau negu pusė (56 proc.) apklausos dalyvių teigė manantys, kad didžkukuliai ir cepelinai yra vienas ir tas pats patiekalas, tačiau net 3 iš 10 respondentų su tuo nesutiko – jų manymu, cepelinai gaminami iš tarkuotų bulvių, o didžkukulių gamyboje naudojamos virtos bulvės.

„Daug neaiškumų gali kilti dėl to, kad tam tikruose regionuose šį patiekalą vadina kitaip, pavyzdžiui, seniau tiek cepelinai, tiek didžkukuliai buvo vadinami bulviniais virtiniais, o Žemaitijoje jie dar iki dabar vietomis vadinami kleckais. Iš tiesų, cepelinai ir didžkukuliai niekuo nesiskiria – didžkukuliai yra gražesnis, literatūrinis šio patiekalo pavadinimas. Jų gamybos ypatumai jau priklauso nuo pačio regiono, o ne nuo pavadinimo, pavyzdžiui, Rytų Lietuvoje priimta didžkukulius gaminti iš virtų bulvių, tuo tarpu Suvalkijoje ir Žemaitijoje jų gamybai pasitelkiamos tarkuotos bulvės“, – teigia Lietuvos kulinarijos paveldo fondo direktorė B. Imbrasienė.

Kulinarijos paveldo fondas supažindina visuomenę su Lietuvos kulinarijos paveldu, jo ypatumais, moko visuomenę vertinti tradicinį maistą, skatina vartotojų pasitikėjimą vietinės kilmės maisto produktais. Taip pat teikia ekspertines išvadas, suteikia teisę žymėti specialiu ženklu kulinarijos paveldo reikalavimus atitinkančius gaminius.

Tam, kad patiekalas būtų sertifikuotas Kulinarijos paveldo fondo, turi būti užtikrinti 3 pagrindiniai parametrai: jis turi būti istorinis, t. y. žinomas bent 100 metų, gaminamas iš lietuviškų produktų, naudojant senąsias technologijas. „Etno dvaras“ – pirmasis restoranas Lietuvoje, pasiūlęs gyventojams paragauti Kulinarijos paveldo fondo sertifikuotų tradicinių patiekalų.

Šiame straipsnyje
+++ Maistas

Nuotraukų Galerija

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Andrius Valatka: nuo darbo skambučių centre Olandijoje iki tarptautinio verslo

Andrius Valatka: nuo darbo skambučių centre Olandijoje iki tarptautinio verslo

20 liepos, 2026
Joniškio raudonojoje sinagogoje atidaryta Artūro Morozovo fotografijų paroda „Tada, kai pamačiau tave”

Joniškio raudonojoje sinagogoje atidaryta Artūro Morozovo fotografijų paroda „Tada, kai pamačiau tave”

16 liepos, 2026

Kada buvo geriausias laikas pradėti verslą? Duomenys išskiria 2022-uosius

16 liepos, 2026
Kriukams – 440: kai bendrystė augina saugesnę vaikystę

Kriukams – 440: kai bendrystė augina saugesnę vaikystę

14 liepos, 2026
Specialistai įspėja: riba tarp tik vienos tabletės ir priklausomybės gali būti labai slidi

Specialistai įspėja: riba tarp tik vienos tabletės ir priklausomybės gali būti labai slidi

13 liepos, 2026
Istorinė pergalė: Raseiniai oficialiai skelbiami 2027 m. Lietuvos jaunimo sostine

Istorinė pergalė: Raseiniai oficialiai skelbiami 2027 m. Lietuvos jaunimo sostine

11 liepos, 2026
Daugiau
Kitos naujienos

Grynaisiais pinigais atsiskaitinėja tik 15 proc. Lietuvos gyventojų

Kiti Portalai

  • Ką Veikti Mieste?
  • Ką Veikti Mieste?

© 2012 - 2026 eLengvai - MEDIA GROUP // UAB eLengvai MEDIA GRUPĖ.

No Result
View All Result

© 2012 - 2026 eLengvai - MEDIA GROUP // UAB eLengvai MEDIA GRUPĖ.