Šioje didelį atgarsį visuomenėje sukėlusioje byloje kartu su buvusiais šeimynos globėjais buvo teisiamas dar vienas vyras. Jį pirmos instancijos teismas pripažino kaltu dėl nepranešimo apie žinomą labai sunkų nusikaltimą (mažametės žaginimą) ir skyrė 1318 eurų (35 MGL dydžio) baudą. Tačiau šis asmuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo nesulaukė, pernai rudenį mirė.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Sandra Povilonienė.
Byloje nukentėjusiomis buvo pripažintos buvusios šeimynos globotinės. Įtariama, kad jos, būdamos nepilnametės, o kai kurios – ir mažametės, seksualinę prievartą patyrė 2009-2016 metais. Bylą išnagrinėjus neviešuose teismo posėdžiuose, 2022 metų lapkričio 24 dieną Panevėžio apygardos teisme visiems trims teisiamiesiems paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis.
Šį nuosprendį apeliacine tvarka apskundė ir nuteistieji, ir valstybinį kaltinimą teisme palaikiusi prokurorė S. Povilonienė.
Išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, Lietuvos apeliacinis teismas vasario 19 dieną buvusį šeimynos globėją pripažino kaltu dėl mažamečio bei nepilnamečio asmens išžaginimo ir dėl seksualinio mažamečio asmens prievartavimo. Už tai jam subendrinus skirta reali 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Minėtą asmenį apeliacinės instancijos teismas išteisino dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametį asmenį bei paliko galioti pirmos instancijos teismo išteisinimą dėl mažamečio asmens tvirkinimo.
Kaip rašoma Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje, „galima sutikti su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, jog šeimynos steigėjams ir dalyviams įstatymai kelia padidintus reikalavimus, susijusius su nebiologinių vaikų priežiūra, globa ir auklėjimu. Todėl nuteistojo išsirengimas iki nuogumo globotinių akivaizdoje ir maudymasis nuogam tokių reikalavimų neatitinka ir nėra pateisinamas moralės požiūriu, tačiau tokiame nuteistojo poelgyje nėra būtinų nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 153 straipsnyje („Mažamečio asmens tvirkinimas“), sudėties požymių.“
Šeimynos globėjai dėl piktnaudžiavimo globėjo teisėmis ir pareigomis Lietuvos apeliacinis teismas skyrė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimu atsiprašyti nukentėjusiosios. Apeliacinės instancijos teismas šeimynos globėją viename epizode dėl piktnaudžiavimo išteisino. Teismas konstatavo, kad kaltinamosios požiūris į mergaičių, galimai nukentėjusių nuo jos sutuoktinio seksualinės prievartos, nusiskundimus, tinkamas nereagavimas į sutuoktinio atliekamus seksualinio pobūdžio veiksmus prieš globotines negali būti pateisinamas, tačiau ne visais atvejais yra nusikalstamas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę.
Baudžiamąjį procesą trečiojo bylos kaltinamojo atžvilgiu Lietuvos apeliacinis teismas nutraukė nuteistajam mirus. Tačiau teismas konstatavo, kad byloje surinktų ir aptartų įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad minėtas asmuo ne tik žinojo, kad šeimynos globėjas priekabiauja prie globotinės, bet ir pats matė, kaip jis lytiškai santykiauja su mažamete ir apie šį sunkų nusikaltimą ilgą laiką – iki pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nepranešė teisėsaugos pareigūnams.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis įsigalioja iškart po jo paskelbimo.
