Važiuojant žiemos sąlygomis, reikėtų važiuoti ne tik lėčiau, bet ir rinktis didesnį atstumą iki priešais važiuojančių automobilių, kad, esant pavojingai situacijai ar slidžiai kelio dangai, užtektų laiko sustabdyti automobilį, o stabdymas turėtų būti ne staigus, o lėtesnis ir tolygus. Žiemą saugus atstumas yra tas, kuris nuvažiuojamas per 3 sekundes nuo priekyje esančios transporto priemonės. Jei vairuotojas važiuoja 50 km/val. greičiu, saugus atstumas žiemą turėtų būti apie 40 metrų, t. y. tiek, kiek nuvažiuojama per 3 sekundes.
Laikotarpiu, kai oro temperatūra yra artima nuliui laipsnių, pavojingiausias reiškinys keliuose yra plikledis. Pavojingiausia yra tai, kad plika akimi jis ne visada yra matomas, todėl būtina vairuoti atsargiai, rinktis saugų važiavimo greitį, kuris visada yra mažesnis už maksimalų leistiną. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl intensyvesnės oro cirkuliacijos tiltų ir viadukų paviršių temperatūra būna gerokai žemesnė, todėl būtent čia susidaro iš pirmo žvilgsnio nepastebimas plonytis ledo sluoksnis, dėl kurio vairuotojai, netinkamai įvertinę oro ir eismo sąlygas, gali sukelti eismo įvykį. Taip pat reikia prisiminti, kad ir sankryžos yra slidžiausi kelio ruožai, nes dėl nuolatinio stabdymo sankryžose susidaro ledukas, todėl artėjant prie sankryžų, reikėtų pradėti stabdyti bent prieš 50 metrų ar netgi anksčiau.
Spustelėjus šaltukui, pasikeičia vairavimo sąlygos – kelio dangos temperatūra, automobilių padangų sukibimas su kelio danga, todėl prieš pradedant kelionę žiemos sąlygomis, būtina atkreipti dėmesį į kelio dangos būklę, patikrinti ir patiems įsivertinti, koks yra padangų sukibimas su kelio danga, t. y. važiuojant paspausti stabdžius, aišku, įsitikinus, kad tai daryti saugu. Kelionių saugumą iš esmės lemia vairuotojų veiksmai, o kelių pabarstymas yra papildoma, nors ir labai svarbi, pagalba.
Reikėtų didesnį dėmesį atkreipti į kelio ruožus, padengtus sniego koše, nes būtent juose dažniausiai automobilį sumėto. Šlapio sniego dažniausiai prisikaupia šalikelėje bei kelio viduryje, tarp eismo juostų. Todėl persirikiuoti į kitą eismo juostą reikia labai tolygiai. Nerekomenduojama staigiai kirsti sniego košės ruožo. Jei automobilį sumėtė, reikėtų neatleisti greičio pedalo. Būtina išlaikyti tą patį greitį arba netgi truputį jį padidinti. Tokioje situacijoje svarbiausia automobilį išlaikyti toje pačioje trajektorijoje.
Ne ką mažiau svarbus saugaus dalyvavimo eisme žiemos sąlygomis aspektas – tinkama automobilio techninė būklė ir priežiūra. Visų pirma, turi būti naudojamos žieminės padangos, kurių protektoriaus gylis ne mažesnis kaip 5 mm. Prieš kelionę reikėtų patikrinti žibintus, ar jie tinkamai sureguliuoti, ar visos lemputės šviečia ir ar žibintų stiklai pakankamai skaidrūs. Netinkamai prižiūrint žibintus, jų paviršius pasidengia matiniu sluoksniu, dėl to šviesa tampa blausesnė, sutrumpėja kelio apšvietimas, žibintai nesuformuoja teisingo šviesos spindulio, nebesimato kelkraščio, pėsčiųjų.
Kad automobilis apskritai užsivestų, reikia patikrinti akumuliatorių, kuris esant žemai temperatūrai nusilpsta arba gali visiškai išsikrauti. Tai dažniausiai nutinka, kai automobilis, kurio akumuliatorius yra jau ne naujas, keletą dienų stovi nenaudojamas. Dar viena, ypač šiuo metu aktuali aplinkybė – automobiliu įveikiami tik trumpi atstumai.
Iškritus krituliams, prieš kiekvieną kelionę verta nuvalyti sniego ne tik nuo automobilio priekinio stiklo, bet ir kapoto, stogo. Krentant temperatūrai – būtina laiku pakeisti vasarinį langų plovimo skystį į žieminį, juo apiplauti automobilio stiklus, kad neužšaltų purkštukai. Atkreipkite dėmesį, kad priekinio automobilio stiklai turi būti nuvalyti ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus.
Taip pat būtina patikrinti automobilio valytuvus, kurie dažniausiai sugadinami spustelėjus šaltukui. Viena pagrindinių klaidų – valytuvų įjungimas nepatikrinus, ar jie neprišalę. Taip elgiantis galima sugadinti ne tik valytuvus, bet ir valytuvų mechanizmą. Todėl pirmiausia visada verta patikrinti, ar valytuvai neprišalę, o jei prišalę – nuo stiklo juos reiktų atkelti itin atsargiai, neplėšti jėga.
