Tarptautinė naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad dėl stipriai sutrikusios laivybos Juodojoje ir Azovo jūrose rusijos grūdų eksportuotojai aktyviai ieško alternatyvių maršrutų Baltijos jūros regione. Iki rugpjūčio vidurio pateiktų užsakymų vežti grūdus Baltijos kryptimi apimtis jau siekė apie 5 mln. tonų, o rusijos grūdų sektoriaus atstovai neatmeta galimybės, kad per Baltijos valstybių uostus šį sezoną galėtų būti eksportuojami milijonai tonų grūdų.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininko Audriaus Vanago teigimu, tokia situacija turi būti vertinama ne vien kaip prekybos ar transporto klausimas.
„Čia susiduria ekonomika, nacionalinis saugumas ir elementari moralinė atsakomybė. rusijai tapo sunkiau eksportuoti savo produkciją įprastais maršrutais, todėl ji ieško alternatyvų. Lietuvos keliai, geležinkeliai ir Klaipėdos uostas neturi tapti infrastruktūra, padedančia agresorei spręsti jos logistikos problemas. Negalime viena ranka remti Ukrainos, o kita suteikti rusijos ekonomikai kelią į pasaulio rinkas“, – sako A. Vanagas.
Rizika ir Lietuvos ūkininkams
LGAA pabrėžia, kad milijoniniai rusiškų grūdų srautai Baltijos regione kelia realią riziką Lietuvos augintojų pajamoms. Tai nėra vien teorinė konkurencija dėl logistikos – sutrikus Lietuvos grūdų eksportui arba jam pabrangus, finansines pasekmes pirmiausia pajustų pats žemdirbys.
Lietuvos grūdų sektoriui ypač svarbūs derliaus realizavimo ir eksporto laikotarpiai, kai per palyginti trumpą laiką reikia išgabenti didelius produkcijos kiekius. Jei tuo pačiu metu uostų ar geležinkelių pajėgumus užimtų papildomi rusiškų grūdų srautai, dalis lietuviškos produkcijos galėtų būti išvežama vėliau arba brangiau. Tokia situacija silpnintų Lietuvos augintojų derybinę poziciją: neišvežti grūdai didintų pasiūlą vidaus rinkoje ir galėtų spausti supirkimo kainas žemyn.
„Lietuvos ūkininkas konkuruoja pasaulinėje rinkoje. Jeigu mūsų pačių regione pirmenybę ar vietą infrastruktūroje pradėtų užimti agresorės produkcija, galutinę kainą mokėtų Lietuvos augintojas – per didesnius logistikos kaštus, prarastus eksporto langus ir mažesnes pajamas. Turime pasirūpinti, kad Lietuvos ūkininkui nereikėtų konkuruoti su rusija dar ir dėl savo šalies infrastruktūros“, – teigia A. Vanagas.
Kaip pažymi LGAA pirmininkas, žemdirbiui rizika yra dviguba – viena vertus, didėtų grūdų išgabenimo ir saugojimo kaštai, kita vertus, jis galėtų gauti mažesnę kainą už savo užaugintą produkciją. Galutinis rezultatas būtų tiesioginis ūkių pajamų mažėjimas.
Latvijos ūkininkų organizacijos jau viešai kelia tokią problemą ir įspėja, kad rusiškų krovinių srautų augimas gali turėti įtakos vietos grūdų eksportui, įmonių pinigų srautams ir galimybėms laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
Ypatingas dėmesys – grūdų kilmei
Asociacija teigiamai vertina Žemės ūkio ministerijos sprendimą išplėsti grūdų kilmės kontrolę ir tikrinti visas per Klaipėdos uostą gabenamas rusiškų bei baltarusiškų grūdų siuntas. Tačiau pabrėžia, kad vien perkrovus grūdus Baltijos valstybėje jų kilmė teisiškai nesikeičia.
„Būtina užtikrinti, kad prekybos ir dokumentų grandinėse nebūtų galimybių nuslėpti tikrąją produkto kilmę ir rusijos ar jos užgrobtose teritorijose užauginta produkcija jokiu būdu nebūtų pateikiama kaip kitos valstybės kilmės produktas.
Turime žinoti ne tik tai, iš kur atvažiavo vagonas, bet ir kur grūdai iš tiesų užauginti. Priešingu atveju atsiranda terpė kilmės manipuliacijoms. Lietuva jau turi priemonių kilmei tikrinti, todėl jos turi būti naudojamos maksimaliai“, – sako LGAA pirmininkas.
Reikia bendro ES sprendimo
Europos Sąjunga jau yra nustačiusi praktiškai ribojamuosius muitus rusiškų ir baltarusiškų grūdų importui į bendrijos rinką. Tačiau dabartinė situacija rodo kitą problemą – rusija gali mėginti naudoti ES valstybių transporto infrastruktūrą tranzitui į trečiąsias šalis.
LGAA vertinimu, ES sprendimo reikia ir tam, kad atskiros valstybės bei jų žemdirbiai netaptų skirtingų tranzito režimų įkaitais. Jei viena Baltijos valstybė ribotų rusiškus krovinius, o kita juos priimtų, srautai tiesiog persiskirstytų regione, o ekonominė grėsmė vietos augintojams išliktų.
Todėl LGAA ragina Lietuvos Vyriausybę kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir Ukraina Europos Sąjungoje siekti:
- vieningos ir privalomos rusiškų bei baltarusiškų grūdų kilmės kontrolės sistemos visose ES pasienio valstybėse ir uostuose;
- maksimalių apribojimų rusijos ir baltarusijos grūdų tranzitui per ES geležinkelius, kelius ir jūrų uostus;
- keitimosi informacija su Ukraina apie galimai pasisavintų grūdų kilmę ir eksporto grandines;
- vienodų taisyklių visose Baltijos valstybėse, kad rusija negalėtų nukreipti krovinių į tą šalį, kurioje kontrolė ar ribojimai mažiausi.
„Neturime kurti alternatyvaus eksporto kelio tada, kai šalies agresorės įprasti keliai stringa dėl jos pačios pradėto karo. Tai nėra vien ūkininkų interesų klausimas. Kiekviena tona, kurią rusijai padedame eksportuoti, generuoja pajamas jos ekonomikai. Lietuvos infrastruktūra neturi tapti agresorės ekonomikos aptarnavimo grandinės dalimi“, – pabrėžia A. Vanagas.
