Šios fotografijos gimė iš tikrų gyvenimo patirčių ir atskleidžia akimirkas, kuriose svarbiausia – nuoširdus žvilgsnis, buvimas šalia ir gebėjimas pastebėti kitą žmogų. Parodos pavadinimas „Tada, kai pamačiau tave” simbolizuoja akimirką, kai žmogus tampa matomas – ne tik akimis, bet ir širdimi. Fotografijose atsispindi globos santykis, pasitikėjimas, bendrystė ir kasdieniai, tačiau itin reikšmingi momentai, primenantys, kad kiekvienas žmogus nusipelno būti išgirstas, priimtas ir matomas.
Artūro Morozovo kūryba pasižymi dokumentiniu autentiškumu ir gebėjimu perteikti emociją be dirbtinumo. Jo fotografijos ne tik fiksuoja akimirkas, bet ir kviečia žiūrovą susimąstyti apie visuomenėje svarbias temas – žmogiškąjį ryšį, socialinę atsakomybę, rūpestį vieni kitais bei globos svarbą žmogaus gyvenime.
Parodos atidarymą jautriai ir šiltai vedė Vidutė Petraitienė, sukūrusi jaukią bendrystės atmosferą ir pakvietusi susirinkusiuosius dar giliau pažvelgti į fotografijose perteikiamas istorijas. Renginio metu netrūko prasmingų minčių, nuoširdžių pokalbių ir emocijų, kurios dar kartą priminė, kokią didelę galią turi menas kalbėti apie žmogų.
Kviečiame visus apsilankyti Joniškio raudonojoje sinagogoje ir savo akimis pamatyti fotografijų parodą „Tada, kai pamačiau tave”. Paroda veiks iki liepos 31 dienos ir laukia kiekvieno, norinčio patirti jautrų susitikimą su tikromis žmonių istorijomis, atskleidžiančiomis artumo, rūpesčio bei vaiko globos prasmingumą ir vertę.
