Kasmetinė LRT veiklos ataskaita rengiama pagal Europos transliuotojų sąjungos (EBU) „Vertės visuomenei” (Contribution to Society) koncepciją. Ja remiantis vertinamas visuomeninio transliuotojo indėlis į demokratiją, kultūrą ir švietimą, inovacijas, visuomenės telkimą bei atsakingą organizacijos veiklą. Tokiu principu LRT visuomenei atsiskaito nuo 2018 metų.
„Visuomeninė žiniasklaida – ypač svarbi žiniasklaidos sudedamoji dalis, finansuojama visuomenės lėšomis ir besąlygiškai įsipareigojusi užtikrinti viešąjį interesą bei laikytis aukštų visuomenės informavimo kokybės standartų. LRT šiuo atveju atlieka ypatingą misiją – užtikrina visuomenės interesą būti patikimai ir kokybiškai informuotai. LRT turi būti sudarytos visos sąlygos be politikų ar kitų asmenų kišimosi teikti objektyvią, faktais ir argumentais grįstą informaciją bei įvairias nuomones. Taryba nuosekliai remia stiprią, atsakingą bei nepriklausomą LRT”, – sako LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas.
2025-ieji LRT buvo metai, kai visuomeninio transliuotojo vaidmuo tapo ypač matomas. Ataskaitoje pabrėžiama, kad augant spaudimui nepriklausomai žiniasklaidai, LRT darbuotojai ir auditorija gynė laisvą žodį, o organizacija kartu stiprino turinio kokybę, pasiekiamumą ir veiklos atsparumą. „Spinter tyrimų” duomenimis, 64 proc. gyventojų sutinka, kad LRT padeda stiprinti demokratiją Lietuvoje.
„2025-ieji parodė, kad visuomeninis transliuotojas yra reikalingas ne tik tada, kai informuoja apie svarbiausius įvykius, bet ir tada, kai visuomenei tenka ginti laisvą žodį, atsparumą bei teisę į nepriklausomą žurnalistiką. Nepaisant sudėtingų aplinkybių, LRT stiprino savo turinį, augino auditoriją, didino prieinamumą ir telkė žmones prasmingoms iniciatyvoms. Ši ataskaita liudija kasdienį mūsų komandos darbą dėl visuomenės, demokratijos ir valstybės”, – sako LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Kokybiška žurnalistika ir visuomenės pasitikėjimas
2025 metais LRT antrą kartą įvertinta tarptautiniu Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos JTI (Journalism Trust Initiative) sertifikatu. Nepriklausomos konsultacinės įmonės „Deloitte” atliktas vertinimas patvirtino, kad LRT atitinka tarptautinius skaidrumo, redakcinės atsakomybės ir profesinės etikos reikalavimus. Pirmą kartą šį sertifikatą LRT gavo 2023 metais.
LRT Tyrimų skyrius 2025-aisiais tęsė reikšmingus nacionalinius ir tarptautinius tyrimus. Kartu su užsienio partneriais buvo atskleisti Kremliaus kontroliuojamo fondo „Pravfond” veikimo užkulisiai ir Rusijos specialiųjų tarnybų rengtos sabotažo operacijos Lietuvoje detalės. Kartu su EBU Tiriamosios žurnalistikos tinklu įgyvendintas tyrimas „Slaptas Rusijos karas prieš Europą” buvo nominuotas „Future of Media Awards 2025″ ir PRIX EUROPA skaitmeninės medijos kategorijoje.
Visuomenės vertinimai rodo išliekantį stiprų ryšį su auditorija. Vidutiniškai 2025 metais LRT pasitikėjo 70 proc. Lietuvos gyventojų. „Baltijos tyrimų” duomenimis, 75,5 proc. gyventojų LRT veiklą vertino teigiamai – tai 6,5 procentinio punkto daugiau nei metais anksčiau. 83 proc. gyventojų sutiko, kad LRT televizijos kanalai, radijo kanalai ir portalas LRT.lt dirba profesionaliai.
Auganti auditorija televizijoje ir skaitmeninėje erdvėje
2025-aisiais LRT TELEVIZIJA antrus metus iš eilės tapo žiūrimiausia televizija Lietuvoje pagal auditorijos dalį ir reitingą. „Kantar” duomenimis, LRT TELEVIZIJOS auditorijos dalis per metus išaugo nuo 14,5 iki 16,3 proc., reitingas – nuo 2 iki 2,2 proc., o vidutinis dienos pasiekiamumas – nuo 28,9 iki 30,5 proc.
Augo ir LRT turinio vartojimas internete. Radiotekos tiesioginių transliacijų perklausos 2025 metais padidėjo 30 proc., palyginti su 2024-aisiais. LRT.lt programėlė pagal vidutinį mėnesio realių vartotojų skaičių tapo labiausiai naudojama Lietuvos naujienų portalų mobiliąja programėle, o LRT EPIKOS vartotojų skaičius per metus išaugo 30 proc. LRT taip pat tapo viena lyderiaujančių Lietuvos žiniasklaidos priemonių „YouTube”, „Instagram” ir „TikTok” platformose.
LRT strateginių rodiklių duomenimis, socialinių tinklų paskyrų auditorija augo visose pagrindinėse platformose: „Facebook” – 8,8 proc., „Instagram” – 43 proc., „YouTube” – 19 proc., „TikTok” – 20,8 proc. Auditorijos pasitenkinimas LRT turinio vartojimo patogumu siekė 8,5 balo.
Informacija, kuri turi pasiekti kiekvieną
2025 metais LRT reikšmingai plėtė turinio prieinamumą. Portale LRT.lt visos tiesioginės LRT televizijos transliacijos pradėtos rodyti su automatiniais subtitrais penkiomis kalbomis – lietuvių, anglų, ukrainiečių, lenkų ir rusų. Taip pat pristatytas polapis „LRT paprastai”, kuriame naujienos skelbiamos lengvai suprantama kalba.
LRT televizijos kanaluose per metus parodyta 3 300 valandų klausos ar regos negalią turintiems žmonėms pritaikyto turinio – tai sudarė 20,5 proc. viso programų eterio laiko. Tarp jų – 749 valandos turinio su vertimu į gestų kalbą ir 78 valandos turinio su garsiniu vaizdavimu. 2025 metais LRT parodė 2 546 valandas subtitruoto turinio.
Siekiant, kad svarbiausia informacija gyventojus pasiektų bet kokiomis aplinkybėmis, LRT stiprino ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Eteryje pasirodė praktinė laida „Išaušus dienai X”, LRT RADIJO laidoje „10–12″ rengtas pokalbių ciklas apie pasirengimą krizinėms situacijoms, LRT teritorijoje vyko Lietuvos šaulių sąjungos pratybos, o kartu su Latvijos ir Estijos visuomeniniais transliuotojais bei Lietuvos kariuomene dalyvauta pratybose „Baltic Infoshield 2025″.
2025 metais LRT taip pat buvo sertifikuota pagal tarptautinį verslo tęstinumo valdymo sistemos standartą ISO 22301:2019, patvirtinantį organizacijos pasirengimą užtikrinti veiklos tęstinumą ir kritinių procesų atkūrimą sutrikimų ar krizinių situacijų metu.
M. K. Čiurlionio metai – kultūra kiekvienuose namuose
2025-ieji Lietuvoje buvo pažymėti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osiomis gimimo metinėmis, o LRT šiai progai skyrė išskirtinį dėmesį visose platformose. Rugsėjo 22-ąją LRT PLIUS visai dienai tapo kanalu LRT | ČIURLIONIS, o LRT PLIUS ir LRT KLASIKA auditorijai pristatė specialią programą, koncertus ir tiesiogines transliacijas.
Tarp ryškiausių projektų – koncertas-filmas „Orkestro piknikas su Čiurlioniu”, kuriame simfoninės poemos „Jūra” ir „Miške” buvo filmuojamos jūros pakrantėje bei Kuršių nerijos miške. LRT taip pat pristatė radijo teatro premjerą „Tavo laiško balsas: Sofija ir Čiurlionis”, dokumentinius filmus bei kelionių ir pažinimo ciklą „Sukurti Čiurlionio”.
LRT indėlį į kultūros sklaidą matė ir auditorija – 81 proc. gyventojų sutiko, kad LRT supažindina su reikšmingiausiais kultūros pasiekimais. LRT metų apdovanojimuose skaitytojai Metų kultūros reiškiniu išrinko būtent M. K. Čiurlionio 150-mečiui skirtus renginius.
LRT kultūros turinys 2025 metais buvo pastebėtas ir tarptautiniu mastu. Vilniuje LRT organizavo EBU Garso pasakojimo festivalį – pirmą kartą per pusšimtį metų Baltijos šalyse vykusį renginį, subūrusį beveik 200 dalyvių iš 25 šalių. PRIX EUROPA festivalyje buvo nominuoti keli LRT kūriniai, o LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė išrinkta PRIX EUROPA organizuojančio aljanso prezidente.
Visą Lietuvą telkiantys projektai
2025 metais jau trečią kartą surengta iniciatyva „RADAROM!”, kurią LRT organizavo kartu su „Blue / Yellow”, „Laisvės TV” ir „Stiprūs kartu”. Nuo vasario 3 iki 24 dienos gyventojai ir verslai aukojo Lietuvoje ir Ukrainoje pagamintiems dronams bei antidronams, skirtiems Ukrainos gynybos pajėgumams.
Per iniciatyvą surinkta 5 742 704 eurai. Iš jų 3 846 450 eurų skirta Lietuvoje pagamintai įrangai, o 1 898 435 eurai – Ukrainoje pagamintai įrangai. Visa įsigyta įranga kariniams daliniams Ukrainoje perduota iki 2025 metų pabaigos.
LRT ir toliau skyrė daug dėmesio regionams. 2025 metais Televizijos departamentas su kilnojamąja televizijos stotimi aplankė 27 Lietuvos miestus ir miestelius, o LRT RADIJAS vasarą surengė specialias transliacijas bei reportažus iš 12 pasienio miestų. 65 proc. šalies gyventojų mano, kad LRT grupės kanalai pakankamai atspindi Lietuvos regionų gyvenimą.
Sporto gerbėjams LRT siūlė įvairių sporto šakų Europos ir pasaulio pirmenybių transliacijas – nuo krepšinio, futbolo, plaukimo ir biatlono iki Lietuvoje vykusių pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionato Kaune bei pasaulio jaunių irklavimo čempionato Trakuose. Vien FIBA pasaulio čempionato atrankos rungtynes tarp Italijos ir Lietuvos bent trumpam įsijungė 609,9 tūkst. gyventojų.
Skaidrumas, atsakomybė ir pokyčiai po audito
2025 metais LRT veiklą vertino Valstybės kontrolė. Audito metu visuomeninis transliuotojas atsakė į 1 300 klausimų apie savo veiklą, o dalis pokyčių buvo įgyvendinta dar auditui vykstant: atnaujintos viešųjų ir programų pirkimų taisyklės, sustiprintas programų vertinimas, patvirtintos biudžeto ir pirkimų tvarkos, didintas turinio prieinamumas.
Po audito LRT pristatė pokyčių planą trijose srityse – pirkimų, turinio ir personalo. Numatyta vykdyti daugiau skelbiamų pirkimų, tobulinti pirkimų procesus, peržiūrėti autorinių sutarčių taikymą, stiprinti programų vertinimą, transliuoti daugiau nemokamos kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos, didinti žmonėms su negalia pritaikyto turinio apimtį bei tobulinti darbuotojų atranką.
LRT skaidrumo pastangos 2025 metais įvertintos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos organizuojamos „Skaidrumo akademijos” sertifikatu. „Spinter tyrimų” duomenimis, 57 proc. gyventojų sutinka, kad LRT veikla yra skaidri.
2025 metų LRT biudžeto sąnaudos sudarė 81,3 mln. eurų. Didžiausia jų dalis – 48 mln. eurų, arba 58,9 proc. – skirta turiniui, 26,9 mln. eurų, arba 33,1 proc., – personalui. Per metus LRT valstybei sumokėjo 13,6 mln. eurų mokesčių, o AGATA, LATGA bei AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui skirti finansiniai įsipareigojimai sudarė 23,5 mln. eurų.
Moderni organizacija ir žvilgsnis į ateitį
LRT 2025 metais tęsė skaitmeninę ir technologinę transformaciją: atnaujino mediateką, radioteką ir LRT.lt rubrikų polapius, diegė technologinius sprendimus televizijos studijose bei sporto transliacijose, o Žinių studijoje pradėjo naudoti objektų sekimo ir papildytos realybės sistemą.
Organizacijos viduje darbuotojų įsitraukimo rodiklis pasiekė 51 proc., pasitenkinimo rodiklis – 83 proc., o vertybių atitikimo, arba organizacijos kultūros, indeksas – 79 proc. LRT taip pat įgyvendino 12 inovatyvių iniciatyvų, o vyrų ir moterų pareiginio atlygio skirtumas siekė 1,6 proc.
2025 metų lapkritį LRT naujos būstinės projektui išduotas statybos leidimas, užbaigęs pastato projektavimo etapą. Dabartinėms LRT patalpoms išlaikyti elektrai ir šildymui kasmet išleidžiama daugiau nei 1,5 mln. eurų, todėl naujos būstinės projektas siejamas su efektyvesne, tvaresne ir šiuolaikinio visuomeninio transliuotojo poreikius atitinkančia veikla. Sprendimai dėl tolesnių projekto etapų bus priimami atsakingai įvertinus finansines galimybes.
Tai – dalis darbų, projektų ir pokyčių, kuriais LRT gyveno 2025 metais. Su visa LRT 2025 metų veiklos ataskaita kviečiame susipažinti ČIA.
