„Prieš pažindami pasaulį pirmiausia turime gerai pažinti savo šalį. Turizmas yra raktas, galintis sumažinti regionų atskirtį ir sustiprinti jų potencialą. Juk didžiųjų miestų šešėlyje slypi atgimstantys lankytini objektai, autentiškos patirtys bei istorijos, neatrastos gamtos oazės, be galo įvairios vietinių bendruomenių iniciatyvos, regioninės virtuvės atradimai. Be to, kelionės po mažus miestelius moko ir lėto, tvaraus keliavimo principų“, – atkreipia dėmesį ekonomikos ir inovacijų viceministrė Agila Barzdienė.
Buvimas gamtoje, gryname ore, lankant gamtos objektus arba poilsiaujant prie vandens telkinių lieka pagrindiniu keliautojų magnetu tiek pagal nacionalines, tiek pagal pasaulines tendencijas. Vietos turistams taip pat labai svarbus lankymasis restoranuose ir kavinėse, kultūros objektų apžiūrėjimas, sveikatinimas, edukaciniai užsiėmimai ir pramogos. Būtent šios veiklos ir sudaro naujuosius maršrutus: rubrika „Žaliai ir lėtai“ kviečia į gamtą, „Kultūringai“ – į dvarus, muziejus bei kitas patirčių erdves, „Su šeima“ – į vaikus įtraukiančias vietas, „Sveikai“ siūlo atrasti vietines pirtis bei baseinus. Taip pat maršrutai papildyti „Gero apetito“ bei „Saldžių sapnų“ rekomendacijomis, pasiūlymais, kur sutikti ir pabendrauti su vietiniais.
„Vietinio turizmo tyrimas parodė, kad egzistuoja tendencija keliauti „įprastomis kryptimis“, tai yra, dažniausiai į tuos regionus, kurie yra arčiau namų, pažįstami ar susiję asmeniniais ryšiais. Taip susiformuoja kelionių trajektorijos, o kai kurie Lietuvos regionai lieka mažai lankomi. Pavyzdžiui, gyvenantys Panevėžyje prisipažįsta retai besilankantys Pietų Lietuvoje, o vilniečiai – menkai pažįstantys Šiaurės Lietuvos miestus. Šie „neatrasti regionai“ kaupiasi keliautojų sąmonėje kaip vietos, kurias „vieną dieną reikėtų aplankyti“. Tik aiškus postūmis – emocinis, praktinis ar socialinis – paverčia jas tikra kelione. Labai tikimės, kad VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ maršrutai sumažins baltų dėmių Lietuvos žemėlapyje, o turistai liks patenkinti atradimais bei parsivežtais įspūdžiais“, – tvirtina Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė.
Pasak jos, „Pietinės Lietuvos kronikų“ maršrute galima rasti ne tik vietovių įžymybes ir privalomus aplankyti objektus, bet ir tokius Dzūkijos perlus kaip žygis su Varėnos rajono etnografinio kaimo gyventojais partizanų takais, buvusios vaikų sanatorijos skalbyklos patalpose Naujuosiuose Valkininkuose įrengta meno ir kultūros erdvė „Menų skalbykla“ bei Marcinkonių geležinkelio stoties galerija, geležinkelio vandens bokšte veikianti kavinė, M. K. Čiurlioniui dedikuotas medžio kūrinys, į kurį galima įeiti, Antano Česnulio skulptūrų ir poilsio parke Druskininkuose. Patirti dzūkiškos gamtos terapiją galima pirtyse su natūraliomis upės kaskadomis Karolio Dineikos sveikatingumo parko kaskadų ir pirties komplekse arba einant Žiežulio pažintiniu taku, kuriame pasivaikščiojimą gali apvainikuoti maudynės Žiežulio ežere.
Keliaujant su maršrutu „Po AUKŠTAItijos pasaulį“ Kauno rajone daugelį nustebins „milijono spyglių SPA“ Kulautuvoje, parkas „Basomis per kadagynę“, kuriame yra ir zuikių ūkis, ir basų kojų takas, arba – šutinto penėto gaidžio edukacijos kaimo turizmo sodyboje Vilkijos seniūnijoje. Ukmergės rajone galima aplankyti miestelį, įsikūrusi didžiausiame Lietuvos meteoritiniame krateryje, Jonavoje – nakvoti alpakų ūkyje įkurtuose svečių namuose ir leisti laiką šių egzotiškų gyvūnų apsuptyje.
Maršrutai skirti 2-3 dienų kelionėms.
Nors didžioji dauguma vietinių turistų (84 proc.) po Lietuvą keliauja automobiliu, maršrutuose, bendradarbiaujant su „LTG Link“, skelbiami ir traukinių tvarkaraščiai.
Maršrutus galima rasti čia: https://lithuania.travel/lt/kur-nuvykti/regionai/atrask-lietuvos-regionus
