Vilko vaikais vadinami Mažosios Lietuvos vaikai, kurie 1944–1948 metais buvo atskirti nuo šeimų arba liko našlaičiais. Šių vaikų patirtis išskirtinė. Jie matė į jų namus įsiveržusius sovietų karius, kurie prievartavo ir žudė jų seneles, motinas ir seseris, niokojo jų namus ir viską, kas šiems vaikams buvo taip brangu. Matė sovietų tankų traiškomas pabėgėlių kolonas, ištisas dienas gatvėse gulinčius žmonių lavonus ir bombų išraustose duobėse suverstus jų kūnus. Iš bado šie vaikai valgė šunis, kates, peles, žiurkes ir kritusių gyvulių dvėselienas. Dėl dvėselienos gabalo galėjo nueiti kilometrus kelio ir be gailesčio kovoti tarpusavyje. Badas ir baimė buvo jų vaikystės palydovai.
Renginio metu buvo padėkota visiems, kurie prisidėjo prie šios svarbios Lietuvos istorijos dalies – Vilko vaikų istorijų išsaugojimo ir jų išlikimo. Garbių svečių pasisakymuose buvo akcentuota, kad lietuvių pagalba Vilko vaikams karo metais yra neįkainojama. Pagerbdami Vilko vaikus,mes pagerbiame ir prisimename skaudžią Lietuvos istorijos dalį. Ir ši tema ir šiandien labai aktuali, kai vyksta karas Ukrainoje.
Minėjimo metu vyko ir iškilmingas vainikų ir gėlių padėjimas prie paminklo, skirto Vilko vaikams, Mikytuose, esančioje Pagėgių savivaldybėje. Gėlėmis Vilko vaikų atminimą pagerbė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai.
Lietuvos garbės konsulas Badeno – Viurtembergo žemėje Wolfgangas von Stettenas padėkojo LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorei R. Driaučiūnaitei už parengtą parodą „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą. 1945–1948“. Ši paroda buvo eksponuojama daugelyje Vokietijos miestų, apkeliavo Šilutės, Šilalės, Tauragės, Marijampolės ir kitus Lietuvos miestus, mokyklas, muziejines erdves, buvo pristatyta Lietuvos Respublikos Seime ir LR Vyriausybės rūmuose.
Susirinkusieji Pagėgių kultūros centre išvydo specialią meninę programą, skirtą Vilko vaikams. Ją atliko poetas, režisierius, rašytojas, romano „Mano vardas – Marytė“ autorius Alvydas Šlepikas, aktorius Andrius Bialobžeskis, muzikantas Arkadijus Gotesmanas ir kompozitorius Tomas Kutavičius. Po meninio pasirodymo vyko pokalbis su Vilko vaikais ir jų ainiais. Renginio vedėjai – Edita Mildažytė ir Saulius Pilinkus.
Vilko vaikų dienos atminimo renginį organizavo: Pagėgių savivaldybė, Pagėgių kultūros centras, Pagėgių Vydūno viešoji biblioteka ir Vilko vaikų temą tyrinėjanti istorikė, kilusi iš Pagėgių Rūta Matimaitytė.
Apie parodą „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą. 1945-1948“
2016 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojų parengta kilnojamoji paroda skirta 1945–1948 m. iš sovietų okupuotos Rytų Prūsijos teritorijos į Lietuvą atklydusiems našlaičiams, vadinamiems „Vilko vaikams“ atminti.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „Vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas. Parodoje pristatoma istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „Vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapiai. Monitoriuose – autentiški „Vilko vaiko“ dalią patyrusių žmonių liudijimai.
