Temperatūra turėtų viršyti vidurkį
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) meteorologo Gyčio Valaikos teigimu, palyginti su 1961–1990 m. vasaromis, pastaraisiais metais karštų dienų skaičius yra išaugęs maždaug penkis kartus.
Pasak jo, ši vasara, panašu, taip pat išsiskirs didesne, nei įprasta, šiluma. Vien birželį vidutinė temperatūra 1,7 laipsnio viršijo daugiametį vidurkį ir pasiekė 17,6 laipsnio, panaši tendencija tikėtina ir liepą.
„Statistiškai žiūrint, vasaros pikas, kai temperatūra yra aukščiausia, pasiekiamas liepos antroje ir rugpjūčio pirmoje pusėse. Tuomet didžiausia karštų dienų tikimybė, labiausiai tikėtinos karščio bangos ir tropinės naktys. Prognozuojame, kad ir ši liepa nebus išimtis – ji turėtų būti šiltesnė ir sausesnė, nei įprastai, o vidutinė mėnesio oro temperatūra turėtų viršyti daugiametį vidurkį, kuris yra 18,3 laipsnio, ir priartėti prie 19. Tad karščiai su birželio mėnesiu nepasibaigs, jų realu tikėtis ir liepą bei rugpjūtį“, – sako G. Valaika.
Kainų neužtikrintumui įtaką daro aukšta oro temperatūra, jungčių remontai
Aukštyn kopiantys termometrų stulpeliai daro tiesioginį poveikį elektros kainoms. Anot „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovo, taip yra todėl, kad karščių metu išauga elektros paklausa dėl didėjančio jos poreikio vėsinimuisi.
„Tačiau išaugus energijos poreikiui, elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių nedidėja. Kodėl? Esant karščiams, įprastai sumažėja vėjo gamyba, saulės jėgainės taip pat nedirba taip efektyviai, kaip esant vėsesniems, bet saulėtiems orams. Tad rezultatas toks, kad siekiant patenkinti išaugusį elektros poreikį, yra įjungiami brangesni energijos generatoriai, kurie lemia kainos šuolį“, – sako M. Kavaliauskas.
Aukšta oro temperatūra yra ne vienintelis veiksnys, darantis įtaką elektros kainų dinamikai. Šiuo metu taip pat vyksta kelių elektros tinklų jungčių – „NordBalt“ ir „EstLink 2” remonto darbai, kurie tęsis visą vasarą. Tai, pasak M. Kavaliausko, gali prisidėti prie elektros kainų šuolių.
„Neveikiančios ar nepilnu pajėgumu veikiančios jungtys gali paaštrinti jau egzistuojančią problemą – elektros trūkumą pikinėmis valandomis, kurią lemia mažėjanti vietinė energijos gamyba. Tam įtakos turi ir gaminantys vartotojai, kurie dažnai dienos metu elektrą pasigamina ne vien savo poreikiams, taip didindami energijos pasiūlą rinkoje. Visgi vakare, sumažėjus ar išvis gamybai sustojus, elektros paklausa yra didesnė už pasiūlą, todėl susidaro elektros deficitas. Ribotos elektros importo iš kitų šalių galimybės dėl vykstančių jungčių remontų bus svarbus veiksnys, artimiausiais mėnesiais galintis lemti tam tikromis valandomis brangstančią elektrą biržoje“, – akcentuoja ekspertas.
Jis priduria, kad liepą ir rugpjūtį, palyginti su geguže ir birželiu, mažesnė elektros generacija iš saulės ir vėjo, kurie yra pagrindiniai energijos gamybos šaltiniai Lietuvoje, yra įprasta tendencija.
Kam aktualūs kainų šuoliai?
M. Kavaliauskas atkreipia dėmesį, kad elektros kainų šuoliai „Nord Pool“ yra aktualūs ir turi įtaką elektros sąskaitoms tuo atveju, jei gyventojas yra pasirinkęs su birža susietą elektros tiekimo planą. Pasirinkusiems fiksuotą elektros sutartį kainų šokinėjimai tiesioginės įtakos neturi.
„Fiksavus elektros kainą jokie išorės veiksniai, kaip šiuo atveju oro temperatūrų pokyčiai, elektros laidų remonto darbai, „neatsigula“ išlaidose už elektrą. Visas rizikas už energijos kainų kitimus biržoje prisiima pasirinktas elektros tiekėjas. Turint su biržos kaina susietą planą reikia būti atsargesniems ir sekti, kada kaina joje kyla, kada – leidžiasi, ir prie esamų sąlygų derinti elektros vartojimą“, – paaiškina „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas.
Jis priduria, kad sekti elektros kainas biržoje galima mobiliųjų programėlių pagalba. Pavyzdžiui „Elektrum“ programėlėje sudaryta galimybė stebėti kainas biržoje, elektros suvartojimo rodiklius, sekti valandinius, paros vartojimo įpročius ir matyti kitą svarbią informaciją, susijusią elektros vartojimu.
