Praėjusiais metais vidutinis darbo užmokestis (neto), įskaitant individualias įmones, sudarė apie 1240 eurų, o vidutinė pensija – 539 eurus, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys. Tai reiškia, kad pensija sudaro maždaug 43 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
„Tačiau dar ne taip seniai padėtis buvo kitokia – pavyzdžiui, 2011-aisiais pensija sudarė 51 proc. algos dydžio. Tuomet nuo 2011 iki 2020 metų stebėjome tendencingą vidutinio darbo užmokesčio ir pensijų dydžių santykio mažėjimą su nedideliu laikinu šuoliu 2018-aisiais – 2020-aisiais, kai pensijos santykis su alga pasiekė žemiausią lygį ir sudarė vos kiek daugiau nei 41 proc. vidutinio atlyginimo“, – dėmesį atkreipia ekspertė.
Nuo 2021-ųjų padėtis pradėjo lėtai, bet stabiliai gerėti ir santykis tarp pensijų bei darbo užmokesčio padidėjo iki 43 proc., sako ekspertė. Todėl, nors vidutinio darbo užmokesčio ir vidutinės pensijos augimo tempai dar nėra lygūs, padėtis yra sąlyginai gerėjanti.
Iš dalies, pensijų augimo priežastis – 2018 m. Lietuvoje įvestas pensijų indeksavimas, kuris susiejo valstybinių pensijų didinimą su vidutinio darbo užmokesčio šalyje augimu, o 2020 m. pradėtas taikyti papildomas indeksavimo koeficientas, kurio tikslas – užtikrinti, kad pensijos augtų greičiau nei darbo užmokestis.
Vis dėlto finansiškai saugios senatvės užtikrinimui to gali nepakakti.
„Lietuvos valstybė turtingėja – per pastaruosius 10 metų vidutinis darbo užmokestis paaugo net 136,5 proc. Tačiau tuo pačiu mūsų visuomenė sensta. Ateityje pensininkų gausės, o darbingo amžiaus žmonių mažės, tad valstybei bus vis sunkiau iš dirbančių žmonių sumokamų mokesčių išlaikyti augantį pensininkų skaičių. Tai reiškia, kad gali būti, jog vien valstybinė „Sodros“ pensija norimo pragyvenimo senatvėje gali ir neužtikrinti“, – pabrėžia L. Načajienė.
Pasak ekspertės, norint išėjus į pensiją gyventi patogiai, rekomenduojama gauti bent 70–80 proc. dabartinių mėnesio pajamų siekiančią pensiją. Tokio dydžio pensiją, pavyzdžiui, danai ir daugelio kitų šalių gyventojai užsitikrina kaupdami patys ar kartu su darbdaviais. Galimybės tai padaryti yra sudarytos ir Lietuvoje veikiančiose antroje bei trečioje pensijų kaupimo pakopose.
„Tie asmenys, kurie kaupia antroje pakopoje, išėję į pensiją gali tikėtis gauti maždaug 50 proc. buvusių pajamų siekiančią pensiją, o jeigu jie kaupia ir trečioje, tuomet jiems gali būti prognozuojama 70–80 proc. buvusios algos dydžio siekianti pensija. Tai yra tiek, kiek rekomenduoja asmeninių finansų specialistai“, – sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
