Po 2022–2023 m. energetikos kainų šoko, panašu, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Europos Komisijos (EK) ekonominių vertinimų rodiklis Lietuvoje yra 8,7 proc. didesnis nei 2022 m. pabaigoje, kai energetikos kainos Europoje pasiekė neregėtas aukštumas, o nuo 2023 m. kovo pakilo 4,5 proc. Oficialūs BVP duomenys, kurie yra pateikiami su pavėlavimu, rodo, kad Lietuvos ekonomika stagnuoja: ketvirtą 2023 m. ketvirtį metinis Lietuvos BVP pokytis siekė +0,1 proc. atmetus kainų augimą.
Lietuvos ekonomika yra itin priklausoma nuo eksporto, tad daugelis jos atsigavimą sieja su eksportu ir pramone – ir tam yra pagrindo. EK apklausos rodo, kad pagamintos ir neparduotos produkcijos atsargų lygis euro zonos pramonėje pastaruoju metu stabiliai mažėja: šių metų kovą atsargos euro zonos pramonėje nukrito į žemiausią lygį nuo 2022 m. liepos. Šis indikatorius turi stiprų ryšį su Lietuvos pramonės gamybos apimtimis: kuo mažesnis yra atsargų lygis euro zonos pramonėje, tuo geresni yra Lietuvos pramonės rodikliai. Kritęs pagamintos produkcijos atsargų lygis skatina euro zonos gamintojus iš naujo didinti gamybos apimtis, o tai Lietuvos pramonei reiškia naujus eksporto užsakymus.
„Citadele“ banko ekonomistų komanda šiemet Lietuvai numato 2 proc. ekonomikos augimo tempą. Manome, kad iš 2023 m. antrąjį pusmetį prasidėjusios stagnacijos šiemet šalies ekonomika pereis į augimo trajektoriją. Tačiau ekonomikos augimą siejame ne tik su eksporto ir pramonės atsigavimu – matome dar vieną svarbų komponentą, vidaus vartojimą, kuris šiemet temps Lietuvos ekonomiką į viršų.
Oficialūs duomenys jau dabar rodo, kad Lietuvos vidaus vartojimas po truputį stiprėja. Pavyzdžiui, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje auga trečią mėnesį iš eilės, o švelnus vidaus vartojimo atsigavimas prasidėjo nuo 2023 m. gruodžio. Šių metų pradžia buvo išties pozityvi: vasarį metinis mažmeninės prekybos apimčių augimas Lietuvoje paspartėjo iki 1,6 proc. (skaičiuojamas 3 mėn. slankusis vidurkis), o vartojimo tendencijos gerėja tiek maisto (t.y., pirmo būtinumo), tiek ir ne pirmo būtinumo segmentuose. Mažmeninė prekyba maisto produktais vasarį jau augo 1,6 proc., o ne maisto produktais – 4,2 proc. Abiejuose segmentuose vartojimo tendencijos akivaizdžiai gerėja.
Pgrindinė priežastis, kuri lemia prasidėjusį vidaus paklausos atsigavimą Lietuvoje, yra įsibėgėjantis gyventojų perkamosios galios augimas. Prasidėjus energetikos kainų šokui, 2022 m. trečią ir ketvirtą ketvirtį Lietuvos gyventojų perkamoji galia traukėsi atitinkamai 8 ir 5,5 proc. Tačiau darbo užmokesčiui toliau augant ir nukritus energetikos kainoms, 2023 m. pabaigoje jau turėjome visai kitokią situaciją: trečią ir ketvirtą 2023 m. ketvirtį Lietuvos gyventojų perkamoji galia augo atitinkamai 5,5 ir 8,9 proc. Manome, kad gyventojų perkamoji galia augs ir šiemet. Prognozuojame, kad 2024 m. vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augs 7 proc., o infliacija sieks 1,7 proc., o tai lems tolesnį vidaus vartojimo augimą Lietuvoje.
Panašu, kad artimiausiu metu vidaus vartojimo atsigavimo tempas Lietuvoje toliau stiprės – tai rodo stiprus ryšys tarp Lietuvos vartotojų lūkesčių ir vidaus vartojimo augimo. Mūsų skaičiavimai rodo, kad prasidėjus vartotojų lūkesčių atsigavimui, po 7 mėnesių su 74 proc. tikimybe turėtų prasidėti ir vidaus vartojimo pagerėjimas – iš esmės tą matome dabar. Kovą Lietuvos vartotojų lūkesčiai pasiekė aukščiausią lygį nuo 2021 m. liepos, todėl ir matome tolesnį Lietuvos vidaus paklausos stiprėjimą.
Galiausiai, nereikėtų pamiršti ir bazinių palūkanų mažėjimo euro zonoje. Tai itin aktualu Lietuvai, nes čia didžioji dalis paskolų yra išduodama su kintamomis palūkanomis. Naujausios prognozės rodo, kad Europos Centrinis Bankas pradės mažinti palūkanas nuo birželio, ir šiemet jas sumažins 3 kartus. Tai – gera naujiena Lietuvos vartotojams, kadangi mažėjanti paskolų įmokų našta dar labiau skatins gyventojų perkamosios galios augimą ir vartojimo atsigavimą.
