Paroda „Šito pas mus nėra“ naujausio meninio tyrimo apie Baltijos šalių seksualumo istoriją kontekste pristatys beveik 300 meno kūrinių ir 130 menininkų iš Lietuvos, Latvijos bei Estijos. Lankytojams atsiskleis gausybė intymių apmąstymų ir fantazijų apie lytį, šeimą bei seksualumą, kuriuos ženklino nuolat kintančios socialinės normos sovietinės okupacijos metais ir vėliau.
Pasak MO muziejaus vadovės Mildos Ivanauskienės, mintis pažvelgti į meno kūrinius per kūniškumo, lytiškumo ir seksualumo prizmę buvo ilgai brandinta dėl šių temų svarbos ir jas vis dar supančių tabu.
Muziejaus siekis sutapo su kuratoriaus ir menotyrininko Adomo Narkevičiaus akademiniais interesais, o tai suteikė galimybę į klausimą pažvelgti dar ambicingiau. Įsitraukus kuratorėms Ingai Lācei iš Latvijos ir Rebekai Põldsam iš Estijos, kuratorinis tyrimas apėmė visas tris Baltijos šalis.
„Naujoje parodoje bus galima išvysti skirtingų laikų, šalių ir disciplinų kūrinius, kurie pasakoja ne tik apie tai, kaip buvo norima, kad atrodytų tikrovė, bet ir apie tai, kas slėpėsi už deklaratyvių fasadų ir kad egzistavo alternatyvios idėjos, bendruomenės, gyvenimo būdai bei išraiškos galimybės. Tikimės, kad paroda sukurs saugią erdvę atviriau, be neigimo išbūti temoje, ją permąstyti ir sudarys galimybes konstruktyviau diskutuoti“, – sako M. Ivanauskienė.
Parodos pavadinimą įkvėpė Česlovo Lukensko 1984 m. piešinys „Šito pas mus nėra“ ir savotišku folkloru tapusi sparnuota frazė, kad sekso Sovietų Sąjungoje nebuvo. Eksponuojami kanoniniai kūriniai čia mezga netikėtus ir žaismingus dialogus su mažiau žinomais kitų kartų ir šalių menininkų darbais.
„Daugiausiai dėmesio skiriame šiandieniniams lyčių stereotipams ir normoms. Užuot žiūrėję chronologiškai, meno kūrinius renkamės permąstyti per temas, tokias kaip vyriškumo ir moteriškumo vaidmenų atlikimas bei parodijavimas, intymūs ir romantiniai ryšiai bei buitis, viešasis gyvenimas, darbas, laisvalaikis ir aibė kitų“, – dalinasi kuratorė R. Põldsam.
Kuratorius A. Narkevičius pabrėžia, kad parodoje „Šito pas mus nėra“ bus atspindėta palaipsnė vertybių kaita regione. Anot jo, kai kurios visuomenės normos lieka sustingusios laike ar išlieka panašios nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio iki XXI a. pirmojo dešimtmečio.
„Nors paternalistinės normos su laiku ir keitė formas, jos ir šiandien lieka menininkų kritiškai vertinamų bei aptarinėjamų klausimų epicentre“, – pabrėžia A. Narkevičius.
Nauja didžioji MO muziejaus paroda taip pat atkreips dėmesį į LGBTQ+ bendruomenės vaizdavimą meno kūriniuose nuo 1970–ųjų. Pasak kuratorės I. Lāces, besirengiant parodai Baltijos šalyse pavyko sulaukti tam tikrų politinių pokyčių, tačiau bendras menkinantis požiūris į seksualines ir lytines mažumas aiškiai rodo, kad šiomis temomis svarbu kalbėti daugiau.
„Latvijoje pernai lapkritį pagaliau įtvirtintas tos pačios lyties atstovų partnerystės įstatymas, Estija jau paskelbė visišką santuokinę lygybę, tuo tarpu Lietuvoje nėra nė partnerystės įstatymo. Labai svarbu įtraukti į šį pokalbį ir šiuolaikinius menininkus, ypatingai dėl to, kad jaunesnė karta drąsiai kreipia dėmesį į tai, kas anksčiau buvo nutylima ar nutildoma“, – teigia I. Lāce.
Paroda „Šito pas mus nėra“ lankytojams atsivers kovo 9 dieną. Kaip įprasta, didžiosios parodos startą pažymės visą dieną trunkantis atidarymo MOratonas: lankytojai bus kviečiami dalyvauti pokalbiuose, pranešimuose, susitikimuose su menininkais ir ekskursijose, o MOratono vakarą vainikuos išskirtinis „Balaganza“ drag karalienių pasirodymas bei atlikėjos Rūtos MUR gyvo garso koncertas.
MO muziejus įspėja, kad parodoje yra vaikams jautraus turinio – erotinio pobūdžio kūrinių. Nepilnamečiai asmenys į parodą bus įleidžiami tik su lydinčiu suaugusiuoju.
