Matematikos egzaminą pasirinko laikyti 114 daugiau jaunuolių nei buvo apsisprendę anksčiau, iš viso 17 164 (anksčiau buvo pasirinkę 17 050 kandidatų). Nežymiai išaugo norinčiųjų laikyti geografijos, vokiečių, rusų kalbų egzaminus. Kiek mažėjo apsisprendusiųjų ateiti į informacinių technologijų, chemijos, biologijos egzaminus.
„Skaičių svyravimai labai nežymūs. Paprastai į egzaminus ateina mažiau kandidatų negu juos būna pasirinkę – tai daugiausia lemia besikeičiantys sprendimai dėl ateities pasirinkimų, kai jau aiškiau žinoma, kur nori toliau mokytis, stoti. Tad dabar mokiniai turėjo galimybę ne tik pasirinkti naujus egzaminus, bet ir atsisakyti ankstesnių pasirinkimų“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.
Egzaminų pasirinkimo laikas pratęstas atsižvelgiant į tai, kad galbūt ne visi abiturientai šiemet suspėjo pasirinkti reikalingus egzaminus ar norėtų keisti pirminį savo sprendimą. Ypač aktualus matematikos brandos egzaminas. Skirtingai nuo ankstesnių metų, 2024 m. matematikos brandos egzaminas būtinas tiek stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas, tiek į nefinansuojamas vietas aukštosiose mokyklose. Tai įtvirtinta 2021 m. priimtose Mokslo ir studijų įstatymo pataisose, siekiant stiprinti aukštojo mokslo kokybę ir studentų pasirengimą studijoms.
Brandos egzaminus ketina laikyti 27,7 tūkst. kandidatų, iš jų 26,5 tūkst. – šių metų bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų abiturientai, per 1 tūkst. – ankstesnių metų abiturientai, kurie nori perlaikyti ar išlaikyti anksčiau nelaikytus egzaminus.
