Vėliau sekė A. Zmitros nuotaikingai vedama paskaita apie dabar įvairiai interpretuojamą Raseinių Magdę. Svečias prisiminė istorijas, legendas, kuriose pasakojama apie Magdę kaip pajuokos objektą, laisvo elgesio moterį, o kitose bylojama apie kadaise į Raseinius atitekėjusią prancūzų grafaitę Magdeleną, kuri ir atvežė madą puoštis suknelėmis, skrybėlaitėmis, dabintis aksesuarais. Taip pat pasidalino žiniomis, kad rašytiniuose šaltiniuose apie Raseinių Magdę jau 1909 metais publikavo lietuvių literatūros dainius poetas Maironis, savo raštuose aprašė tautosakininkas, istorikas Liudvikas Adomas Jucevičius, o tarpukariu tokiu vardu buvo leidžiamas satyrinis laikraštis, pašiepiantis valdžią. Kartu pažėrė posakių, kurie dažnai vartojami prisimenant Magdės personažą, papasakojo apie Raseiniuose esantį Magdės šulinį, apie kurį, beje, iš susirinkusių mažai kas žinojo, ir prie kurio italas Roberto kepa jai dedikuotą picą…
Po paskaitos visi buvo pakviesti pasivaišinti Magdės vardu pavadintu pyragu, kuris iki šiol dar sėkmingai kepamas Raseinių restorane „Rasa“ ir kurio atsiradimo istoriją bei paslaptingą receptą mielai atskleidė A. Zmitra. Dalyviai džiaugėsi ne tik smagiu kavagėriu, gardžiu pyragu, bet ir įgytomis naujomis žiniomis, platesniu suvokimu, kas gi tokia buvo garsioji Raseinių Magdė. Atsisveikinant svečias pakvietė atvykti į Raseinius, plačiau pasižvalgyti po šį kraštą, o šeimininkai lauktuvių įteikė taip pat ne mažiau garsų, Lietuvos tautiniu paveldo ženklu pažymėtą šakotį, kurį kepa Kelmės vartotojų kooperatyvas.
Dalia Galbuogienė,
Šedbarų biblioteka
