Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, valstybės tarnybos pertvarka atneš proveržį viešajame sektoriuje – padės sumažinti atotrūkį nuo privataus sektoriaus, leis pritraukti kompetentingų darbuotojų ir vadovų,  įgalins įstaigas veikti efektyviau.  Ji pabrėžia, jog tai užtikrins ir kokybiškesnes viešąsias paslaugas gyventojams.

„Be sisteminių pokyčių valstybės tarnyboje gyvenome daug metų. Šiandien parodyta politinė valia atveria kelią viešojo valdymo modernizavimui, efektyvumo, lankstumo ir konkurencingumo viešajame sektoriuje didinimui. Įgalintas viešasis sektorius reiškia daugiau galimybių Lietuvai, o taip pat – didesnį šalies atsparumą šiais geopolitinių įtampų laikais“, – teigia vidaus reikalų ministrė.

Daugiausiai diskusijų Seimo komitetuose kėlė darbo užmokesčio ir socialinių garantijų klausimai, konkursų į valstybės tarnybą decentralizavimas. Visais klausimais rasti kompromisai.

Pareiginei algai apskaičiuoti bus taikomas naujas bazinis dydis – 1785,4 eurų, t. y. 2022 m. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Vėlesniais metais ne rečiau kaip kas dvejus metus bus perskaičiuojamas ne bazinis dydis, o įstaigos darbo užmokesčio fondas. Perskaičiuojant bus atsižvelgiama į darbo užmokesčio tendencijas rinkoje, valstybės ekonominę situaciją ir darbo našumo pokyčius. Iki 2024 m. numatoma visose viešosiose ir biudžetinėse įstaigose įdiegti atlygio politikas, tam aktyviai ruošiasi Viešojo valdymo agentūra ir Vidaus reikalų ministerija – rengiamos metodikos, bus teikiamos konsultacijos įstaigoms.

Stažas negalės viršyti 20 proc. pareiginės algos ir bus skaičiuojamas po 1 proc. už kiekvienus metus. Tiems, kas įsigaliojus įstatymui turės sukaupę daugiau nei 20 proc., turimas dydis fiksuosis ir bus išlaikomas tol, kol žmogus dirbs valstybės tarnyboje, įskaitant ir atvejus, jei keis pareigas ar išeis iš tarnybos, o vėliau į ją grįš. Valstybės tarnautojams paliekama ir kita socialinė garantija – atostogos bus skaičiuojamos taip, kaip numatyta ankstesnėje įstatymo redakcijoje.

Bus stiprinamas profesinių sąjungų vaidmuo – dėl konkretaus įstaigos užmokesčio fondo didėjimo procento bus susitariama nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Sutartas dydis bus fiksuojamas biudžeto įstatyme.

Pareigybėms, kurios turės fiksuotą pareiginės algos koeficientą (politikams, valstybės pareigūnams, teisėjams, prokurorams) tokiu pačiu sutartu procentu tokiu pačiu reguliarumu bus indeksuojama pareiginė alga.

Numatoma, jog š. m. liepos 1 d. įsigalios teisėjų ir merų atlyginimo padidėjimas, su nauju baziniu dydžiu bus susieti ir perskaičiuoti STT ir žvalgybos koeficientai, visi kiti pakeitimai įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d., o Seimo narių, Premjero ir ministrų atlyginimai padidės nuo naujos kadencijos.

Vidaus administravimo funkcijas atliekančių valstybės tarnautojų statusas bus keičiamas į dirbančius pagal darbo sutartis. Valstybės tarnautojais nutarta palikti už korupcijos prevenciją atsakingus tarnautojus ir teisinio atstovavimo funkcijas atliekančius tarnautojus.

Įstaigos iki 2025 m. turės peržiūrėti valstybės tarnautojų pareigybes ir nurodytas pareigybes arba pakeisti į dirbančius pagal darbo sutartis, pasiūlant tas pareigas dabar einančiam valstybės tarnautojui, arba panaikinti pareigybę. Siekiant užtikrinti sklandų procesą, Viešojo valdymo agentūra per 5 m. patikrins, kaip visos viešojo sektoriaus įstaigos įvykdė šį pokytį.

Bus decentralizuotos valstybės tarnautojų atrankos, tačiau numatyta, jog Viešojo valdymo agentūra užtikrins skaidrumą – bus vykdomos papildomos funkcijos dėl atrankų proceso stebėsenos įstaigose ir galimų kontrolės ir reakcijos priemonių. Agentūra galės dalyvauti stebėtojo teisėmis, taip pat nagrinės skundus dėl konkursų.