„Iki šiol galiojusiame įstatyme labai trūko skaidrumo, nebuvo aiškiai apibrėžta, kokias sveikatos paslaugas gyventojai gali gauti už valstybės lėšas, o už ką gydymo įstaiga gali paprašyti primokėti. Todėl papildomi mokėjimai labai ribojo pacientų pasirinkimą gauti paslaugas. Pakeitimų tikslas – sukurti aiškias ir sąžiningas taisykles, kada pacientas gali būti prašomas sumokėti papildomai, o kada ne“, – sako sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Priimtais įstatymo pakeitimais įtvirtinama, kad pacientas, gaunantis PSDF lėšomis apmokėtą sveikatos priežiūros paslaugą, gali pageidauti, kad būtų naudojama brangiau kainuojanti priemonė negu priemonė, kurios išlaidos teikiant šią paslaugą yra kompensuojamos valstybės, tuomet jis turi sumokėti valstybės kompensuojamos ir brangiau kainuojančios priemonės kainų skirtumą. Tokiu atveju pacientas turi raštu patvirtinti, kad atsisako valstybės kompensuojamos priemonės, ir išreikšti pageidavimą gauti brangiau kainuojančią priemonę.

Konkrečius sąrašus dėl galimų priemokų ir jų taikymo tvarką rengs Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa (VLK), bendradarbiaudamos su viešomis ir privačiomis gydymo įstaigomis, o tvirtins Vyriausybė.

Priimti įstatymo pakeitimai suteiks naudos visiems šalies gyventojams: prisidės prie eilių mažinimo, didins paslaugų prieinamumą, nes PSDF apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų gyventojai galės kreiptis tiek į viešąsias, tiek ir į privačias gydymo įstaigas, būdami ramūs, kad nereikės mokėti papildomai.

Naujoji Sveikatos sistemos įstatymo redakcija įsigalios 2026 m. gegužės 1 d.

Taip pat Seime pradėtos svarstyti SAM pateiktos įstatymų pataisos, kuriomis siūloma VLK sutartis dėl sveikatos priežiūros paslaugų pirmiausia sudarytų su viešojo sektoriaus įstaigomis. Privačios įstaigos  sutartis su VLK galėtų sudaryti dėl tos dalies paslaugų, kurių negali užtikrinti viešasis sektorius.