Renginį pradėjęs sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas akcentavo, kad dirbtinis intelektas tampa neatsiejama modernių sveikatos sistemų dalimi.
„Dirbtinis intelektas turi padėti sveikatos priežiūros specialistams priimti geresnius sprendimus, mažinti administracinę naštą ir gerinti pacientų saugą. Tačiau jo taikymas privalo būti grindžiamas pasitikėjimu, aiškiu teisiniu reguliavimu ir aukštos kokybės duomenimis“, – sakė viceministras.
Europos Sąjungoje vyksta spartūs skaitmeninės sveikatos pokyčiai – kuriama Europos sveikatos duomenų erdvė (EHDS), priimtas Dirbtinio intelekto aktas, valstybės narės kuria nacionalines sveikatos duomenų architektūras ir investuoja į struktūrizuotus, tarpusavyje suderinamus duomenis. Tam, kad Lietuva galėtų visapusiškai pasinaudoti šiomis galimybėmis, būtina aiški, ilgalaikė ir tvari sveikatos duomenų bei dirbtinio intelekto plėtros kryptis.
Lietuvos sveikatos sistema taip pat susiduria su reikšmingais iššūkiais, būdingais daugeliui Europos valstybių: lėtinių ligų našta, senėjanti visuomenė, sveiko gyvenimo trukmės stagnacija, nevienodas paslaugų prieinamumas regionuose, augantis gydytojų ir slaugytojų darbo krūvis bei nuolat didėjantys visuomenės lūkesčiai. Siekiant į juos atsakyti, būtina kryptingai pasitelkti inovacijas, mokslą, duomenis, pažangias technologijas ir etiškai taikomą dirbtinį intelektą, kurie gali reikšmingai pagerinti paslaugų kokybę, pacientų saugą, sveikatos sistemos efektyvumą ir atsparumą.
Dirbtinio intelekto sveikatos sistemoje plėtros gairių 2026–2031 m. projektą parengė sveikatos apsaugos ministrės įsakymu sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kurioje dirbo duomenų mokslininkai, universitetų ir mokslo institutų, universitetinių ligoninių, Dirbtinio intelekto asociacijos, valstybės institucijų atstovai bei kiti ekspertai.
Apskritojo stalo diskusija vyko tęsiant reguliarų SAM ir LMT organizuojamą MISAM (Mokslas, Inovacijos, SAM) susitikimų formatą, vykstantį jau aštuntą kartą ir skirtą aktualiems medicinos, sveikatos mokslų ir inovacijų klausimams aptarti. Šiuose susitikimuose dalyvauja pagrindinių mokslo ir studijų institucijų, universitetinių ligoninių, ministerijos ir kitų sveikatos inovacijų ekosistemos dalyvių atstovai.
Mokslo ir inovacijų patarėja Lina Žiaukienė, koordinuojanti MISAM formato veiklą, apibendrindama diskusiją, padėkojo visiems darbo grupės ir MISAM formato dalyviams už konstruktyvią diskusiją, išsakytas pastabas ir pasiūlymus dėl gairių projekto tobulinimo, bei pažymėjo, kad patikslintas dokumentas taps pagrindu tolimesniam grupės darbui rengiant gairių įgyvendinimo planą bei formuojant ilgalaikę Lietuvos sveikatos sistemos transformacijos kryptį skaitmeninių technologijų ir dirbtinio intelekto srityje.
Apskritojo stalo diskusijos metų pristatyti pranešimai (bus nuorodos):
Komentuoti